Šis reiškinys sudomino Liną ir ji jo fotografijomis pasidalijo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. Ji pasakojo, kad tokį reginį aptikti buvo netikėta.
Apie tai, kodėl grybai auga ratu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Pasak specialisto, šis reiškinys yra vadinamas „Raganų ratu“.
„Moteris užfiksavo liaudyje vadinamą „Raganų ratą“, kuris dar kartais vadinamas „Raganų ratilu“ ir panašiais žodžiais. Jo esmė yra tokia, kad grybai auga didesniais ir mažesniais ratais.
Daugelyje tautų, kai dar nebuvo žinoma tokio grybų augimo priežastis, šis reiškinys buvo apipintas mistinėmis istorijomis. Dabar puikiai žinoma, kodėl grybai taip auga ir jokios mistikos tame nėra“, – pasakojo pašnekovas.
Kodėl kai kurie grybai auga ratu?
Pradėjus kalbėtis apie „Raganų rato“ reiškinį, specialistas tikino, kad tai vyksta ne be priežasties. Jo teigimu, visa tai yra susiję su grybų dauginimusi.
Visų pirma, pašnekovas paaiškino, kad grybai dauginasi sporomis, tad nukritusi spora – išdygsta, o grybo pagrindinę dalį sudaro grybiena – tai ploni, kartais plika akimi nematomi siūlai, „įsikūrę“ miško paklotėje po žeme.
„Grybo grybiena sudaro didžiąją dalį grybo kūno. Ji plinta žemėje, kurios sluoksnio mes nematome. Tad maždaug kas penkta rūšis grybų, gali sudaryti tokius ratus“, – aiškino gamtininkas.
Anot specialisto, viduryje rato grybiena atplyšta ir nunyksta, dėl to rato viduryje neatsiranda vaisiakūniai. Ši grybo dalis – dauginimosi organai, kurie išsivysto iš grybienos, kai ateina metas daugintis.
Pasak A. Kulbio, grybai dažniausiai dauginasi vasaros pabaigoje ir rudens metu. Visgi, kartais pastebima, kad šiltesnės žiemos metu jie taip pat ima dygti.
„Vaisiakūniai dygsta ten, kur yra grybo grybiena. Kadangi kvadrato viduryje ji jau nunykusi ir sudaro maždaug žiedo pavidalo darinį po žeme, ten dygsta vaisiakūniai. Tad tai, ką matome virš žemės, yra tie sukurti ratai.
Kartais šis vaizdas atrodo labai dekoratyvus. Šioje nuotraukoje mes matome vieną iš tokių ratilų“, – pastebėjo specialistas.
Fiksuojami net pusės kilometro ratai
A. Kulbis dalijosi, kad įspūdingiausiai šie „Raganų ratai“ atrodo tuomet, kai yra aptinkami miško vietovėse arba pievose.
Lietuvoje, dažniausiai, užfiksuojami nedideli „Raganų ratai“, tad juos sugeba aprėpti žmogaus akis, o tai kuria nepaprasto vaizdo įspūdį, sakė gamtininkas.
„Visgi, yra grybų, kurie gali sudaryti didelius ratus ir daugiametė grybiena gali ne vienus metus augti ir sudaryti šį reiškinį.
Ne visada visos grybienos dalys išlieka gyvos. Kartais dėl įvairių priežasčių tam tikros dalys gali išnykti, bet kartais galima pamatyti ir tokių pusžiedžių.
Tai taip pat yra grybo rato dalis, kurioje vis dar sėkmingai vystosi grybiena“, – pastebėjimu dalijosi specialistas.
Jo teigimu, nors Lietuvoje dažniausiai užfiksuojami nedideli reiškinio ratai, tačiau pasaulyje jų galima pastebėti ir didesnių. Anot jo, kai kuriuos netgi sunku aprėpti žmogaus akiai.
„Pasaulyje yra žinoma netgi apie pusės kilometro ratus, kurių akimis nebeaprėpsi“, – aiškino A. Kulbis.
Paklaustas apie tai, kurie lietuviams žinomi grybai formuoja tokius ratus, specialistas pasidalijo keliais pavyzdžiais.
Visų pirma, pasak jo, tokius ratus formuoja valgomoji voveraitė. Tad grybaujant ir aptikus vieną voveraitę, verta pasidairyti aplinkui ir prisirinkti daugiau grybų.
Tauriabudės ir meškabudės – taip pat formuoja tokius ratus, tad vertėtų nepraeiti pro šoną radus tik vieną grybą.
„Lauminis mažūnis, kurio net pavadinimas kilęs nuo žodžio „laumė“, yra nedideli, smulkūs grybai, kurie taip pat auga ratais. Dažniausiai juos galima pamatyti pievose, vejose“, – sakė jis.
A. Kulbis pridėjo, kad „Raganų ratas“ – nėra retas reiškinys. Visgi, kadangi jis atrodo įspūdingai, grybautojams verta pasiimti fotoaparatą, įsiamžinti reginį ir juo pasidžiaugti.
