Į mišką uogauti išsiruošusi Daiva Seiliūtė, Rokiškio rajone, Žiobiškio pelkėje, per kelias valandas sutiko ne vieną, o netgi keturias paprastąsias angis.
Biologas Gerardas Paškevičius tikina, kad šiuo metu matyti angis yra labai normalu, nes dauguma jau yra atsivedusios jauniklių, todėl ir mažų angiukų galima pamatyti.
Taip pat pastaruoju metu daugiau žmonių renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, todėl dažniau ir pamatome prikeltų angių nuotraukų internete.
Apskritai, dabar ropliai ruošiasi žiemos sąstingiui, todėl aktyviai medžioja ir ieško žiemaviečių. Todėl apsilankę miške nenustebkite, jei pamatysite šliaužiančią paprastąją angį.
Tačiau Džiunglių žmogus ramina – Lietuvoje gyvenantys žalčiai žmogui jokio pavojaus sveikatai sukelti negali, žinoma, paimti į rankas gali ir įkasti, gali apipurkšti išmatomis ar kažkaip kitaip bandyti gintis nuo „užpuolusio“ žmogaus taigi, kad ir kokią gyvatę sutinkate gamtoje, geriau jos neliesti, nes tai yra stresas ir neigiama patirtis gyvūnui.
Angies nuodai paveikia kraujotakos sistemą
„Angies nuodai yra pakankamai stiprūs, tačiau jų dozė yra santykinai nedidelė, todėl Lietuvoje, kol yra stebima medicinos istorija, nėra fiksuota nei vieno žmogaus mirties atvejo nuo angies įkandimo.
Pasauliniu mastu, Vokietijoje yra fiksuotos kelios senyvo amžiaus žmonių mirtys, dėl šios gyvatės nuodų,tačiau jų sveikatos buklė jau prieš įkandimą buvo ne pačios geriausios“, – faktais, apie mirtingumą nuo angies įkandimo dalinasi biologas.
Angies nuodai – hematoksinai: veikia kraujotakos sistemą bei širdį, todėl jie yra pavojingiausi vaikams, senoliams bei žmonėms, turintiems problemų su širdimi, taip pat smulkiems naminiams gyvūnams.
Jei atsitiko taip, kad jums įkando angis, patiems daryti nieko nereikia, negalima turėti jokio kontakto su įkasta vieta, būtina vykti į ligoninę. Svarbiausia nestresuoti, nepanikuoti ir nesuaktyvinti savo kraujotakos.
Ligoninėje greičiausiai būsite prijungti prie lašalinių, jus stebės gydytojai ir greičiausiai po trijų dienų jau važiuosite atgal namo.
Angys puola neblaivius asmenis
„Ne paslaptis, kad angis dažnai įkanda neblaiviems asmenims. Kadangi uogautojai ir grybautojai kartais būna „sušilę“, alkoholis išplečia kraujagysles ir nuodai lengvai išsivaikšto. Neblaiviam žmogui įkandimas būna neskausmingas, jis net nepajaučia jo, mano, kad kažkur įsidūrė.
Po keleto valandų grybautoją pradeda pykinti, svaigsta galva, žmogus tiesiog galvoja, kad gal padaugino alkoholio ir net nesikreipia į gydymo įstaigą. Išgyvena ir viskas būna tvarkoje, žinoma, tai nėra rekomendacija eiti į mišką išgėrus, nes taip būsite saugesni nuo angies įkandimo, tai tik smagus faktas“, – juokauja Džiunglių žmogus.
Dauguma žmonių nežino, kad angis negelia, o įkanda. Gelia tik tie, kurie turi geluonį: bitės, kamanės, širšės ir panašiai. Angys turi tuščiavidurius dantis, per kuriuos sušvirkščia nuodus.
Tačiau biologas tikina, kad tam, kad angis įkastų, reikia ją maksimaliai sunervinti, nes gyvatei nuodai reikalingi tam, kad susimedžiotų grobį, jei gyvatė įkas žmogui, tai po to tris savaites negalės maitintis, nes bus išnaudojusi savo nuodus. Gyvatė turi įvertinti, ar tikrai reikia įkasti žmogui.
Sutinkamos saulėtose vietose
„Tam, kad nereikėtų panaudoti nuodų, gyvatė bando daryti viską, kad kitokiais būdais apsisaugotų nuo žmogaus: šnypščia, bando sprukti, bando stotis piestu, kad parodytų „kokia ji didelė ir pavojinga“. Taip pat kartais gyvatės įkanda žmogui neišleisdamos nuodų, vien tam, kad išgąsdintų užpuoliką.
Angys dažniausiai sutinkamos aukštapelkėse, kur būna salelės, kur auga pušys, gerai šildo saulė – ten jų mėgstamiausia vieta. Jas galime surasti buvusiose pelkėse, durpynuose, apleistose sodybose, nes ten joms gausu ėdesio. Lapuočių miške sutikti angį yra labai sudėtinga.
Angys maitinasi graužikais: pelėmis, pelėnais ir negana to, kad angis suėda graužiką, ji suėda ir visus jo parazitus: erkes, utėles, blusas, kadangi gyvatės ryja jį visą, tai būtent ir suėda tą savo grobį su visais apkibusiais parazitais dėl to angys yra geros kenkėjų populiacijos reguliuotojos.
„Tai viena geriausių, ekologiškų priemonių kovoti su kenkėjais. Žmonės kenkėjais vadina ir graužikus, ir erkes, blusas. Angys susitvarko su visais iš jų ir vien dėl to turėtume jas gerbti, mylėti ir saugoti“, – apie tai, kuo naudingos angys pasakoja biologas.
Mažėjanti populiacija
Nors angių sutikti dar galime daug kur, tačiau jų populiacija yra mažėjanti ir pasaulio mokslininkai stebi, kad pasauliniu mastu, tai yra mažėjanti rūšis dėl buveinių naikinimo, dėl žmonių abejingumo. Žmonės pamatę angį, neretai išsigąstą ir gyvūną sužaloja ar pražudo, viskas dėl nežinojimo ir naikinimo to, ko negali suprasti.
Gerardas Paškevičius ragina žmones sutikus angį ja pasidžiaugti, pasigrožėti, jos netrugdyti, nebadyti su pagaliu.
„Jei sutinkate gyvatę ant važiuojamosios dalies, nustumkite ją su ilgesniu pagaliu (apie 1 metro 20 centimetrų), kad būtų saugesnis atstumas, nes angis gali įkasti apie 30 centimetrų nuo savęs, tokia yra zona.
Svarbu žinoti, kad angis nešliauš artyn žmogaus, jos pačios norės būti paliktos ramybėje. Joks gyvūnas nėra pavojingas, jei su juo elgiamasi pagarbiai.
