Sekmadienio naktį Biržuose įvykdyta sveiku protu nesuvokiama žmogžudystė.
Ieškojo įsivaizduojamų kaltininkų
Generolo J. Nastopkos vardu pavadintoje gatvėje praėjusią savaitę buvo neramu ir iki žiauriausia žmogžudyste pasibaigusios nakties. Muravankės rajone šurmuliavo išgertuvės, policiją pasiekdavo pranešimai apie neva padeginėjamą medinę tvorą, kurios šeimininkai ieško įsivaizduojamų kaltininkų, užkabinėja žmones.
Redakcijos žiniomis, šeštadienio vakare policijos pareigūnai į komisariatą buvo nusivežę brolius Petrauskus - dvidešimtmetį Justą ir devyneriais metais vyresnį Tomą. Pastarasis vyras, J. Nastopkos gatvėje gyvenantis pas draugę, niršo ieškodamas menamų padegėjų, kurie esą ne pirmą sykį kėsinasi į kiemo tvorą.
Policijos pareigūnus pasiekė gandai, neva vienas iš brolių nešiojasi kažką panašaus į ginklą ir juo gąsdina žmones.
Pareigūnams teko vežtis brolius į komisariatą, iš jų buvo paimtas galimai orinis arba dujinis ginklas, kurio tikslią rūšį nustatys ekspertai.
Apie14 numeriu pažymėtame J. Nastopkos gatvės name nužudytą keturiasdešimtmetį vyrą policija pranešimą gavo praėjusio sekmadienio naktį, 1. 57 val.
Tai įvyko po 21 valandos. Vyrai buvo neblaivūs - policijos būstinėje kiekvienam iš jų nustatytas girtumas viršijo dvi promiles.
Neva deginamą medinę tvorą apžiūrėję pareigūnai sako neradę jokių degimo žymių.
Jų nesimatė ir sekmadienio rytą, korespondentams nuvykus į J. Nastopkos gatvę po gauto pranešimo apie nužudytą žmogų, gyvenusį kitoje gatvės pusėje prieš Tomo ir jo draugės kiemą.
Ant aklinos raudonos medinės tvoros esantis užrašas skelbė apie piktą šunį.
Siaubo naktis
Panašu, kad iš policijos komisariato išleisti vyrai girtavo toliau. Vėlų šeštadienio vakarą pro neramų Muravankės rajoną sukantys policijos ekipažai matė iš parduotuvės einančius ir alaus pūslėmis nešinus brolius.
Naktį, apie 2 valandą, policiją pasiekė žinia apie J. Nastopkos gatvės 14 name užmuštą žmogų. Pranešimas atėjo iš Greitosios medicinos pagalbos medikų, iškviestų į įvykio vietą, tačiau tegalėjusių konstatuoti mirtį.
Daugiabučio medinio namo kambaryje rastas kraujo klane gulintis čia gyvenusio keturiasdešimtmečio Gintaro Punio kūnas. Vyras mirė žmonos Ritos akivaizdoje.
Smulkutė moteris, kurios viena ranka traumuota, sako buvusi bejėgė gelbėti daužomą Gintarą, su kuriuo ji gyveno šešioliktus metus.
J. Nastopkos gatvėje pora apsigyveno daugiau nei prieš metus, kai savivaldybė našlaitei Ritai skyrė socialinį būstą. Pasak kaimynų, Gintaras su Rita gyveno tvarkingai, moteris dirbo švedų kapitalo įmonėje, vyras su mini traktoriumi žiemą valydavo šaligatvius, o pastaruoju metu registravosi Darbo biržoje.
Kaimynystėje gyvenantis Viktoras Ševčenko sakė, kad Gintaras šiomis dienomis rengėsi važiuoti į Naradavos sodus skinti obuolių.
„Laukė telefono skambučio, kada pradėti dirbti, ir nebesulaukė", - ankstų sekmadienio rytą kalbėjo tragedijos priblokštas kaimynas. Namo kieme raudojo mirusiojo žmona ir seserys.
Iš kaimynų ir artimųjų žodžių dėliojosi klaikios nakties vaizdas.
Jau buvę po pirmos valandos, kai į miegoti susiruošusių Gintaro ir Ritos buto duris kažkas pasibeldė. Pasiteiravus, kas beldžiasi, pasak moters, pasigirdęs negarsus balsas: „Čia aš, aš."
Pagalvoję, kad atėjo kas nors iš kaimynų, buto šeimininkai pravėrė duris. Pro jas įvirtę vyrai puolė daužyti ir spardyti Gintarą. Moteris, supratusi, kad yra bejėgė padėti gintis bandžiusiam vyrui, puolė šauktis kaimynų.
V. Ševčenko sako, kad ieškanti pagalbos Rita atbėgusi pusnuogė šaukdama, kad Gintarą gali užspardyti.
Išėjęs į koridorių kaimynas namo tarpduryje išvydo kitoje gatvės pusėje gyvenantį Tomą, kurį bandė ištempti jo draugė Jūratė. Buvo ir jaunesnysis Tomo brolis Justas. Vyrai, pasak V. Ševčenkos, jį išvydę šūkavo: „Tu esi policijos rėmėjas, reikia padaryti tvarką."
Kol ant namo slenksčio buvo bandoma sulaikyti Tomą, Justas, pasak įvykio liudininkų, apibėgo namą iš kitos pusės ir pro ten esančias duris vėl pateko į Ritos ir Gintaro būstą. Tuo metu, kai sumuštas kruvinas Gintaras buvo palinkęs virš praustuvo, ant jo vėl puolė Justas. Smūgiai buvo mirtini.
„Jis gulėjo kraujo klane. Kraujo buvo tiek daug, kad atrodė, jog Gintaro nugara buvo subadyta peiliu", - sekmadienio rytą pasakojo kieme buvę žmonės.
„Tai ne pirmas įvykis Biržuose, kai namie užpuolamas ir nužudomas žmogus. Vadinasi, niekas nebegali būti saugus net savo namuose", - raudojo viena iš nužudytojo seserų. Netoliese gyvenančios moterys sakė naktį lyg ir girdėjusios triukšmą, tačiau pagalvojusios, kad tai galbūt vienas iš Muravankės rajone neretai vykstančių incidentų.
„Kiekvieną kartą juk neskambinsi policijai, o tuo labiau dabar, kai atsiliepia Panevėžys arba netgi Šiauliai ir kamantinėja, į kurį miestą važiuoti", - vėliau kalbėjo kaimyninės gatvės gyventojas, kuriam yra tekę kviesti pagalbą.
Nužudytojo seserys išgyveno ne tik dėl tragedijos, bet ir dėl to, kaip apie mylimo sūnaus mirtį pranešti Biržuose gyvenančiai motinai. Moterys baiminosi, kad širdies ligą turinčiai mamai žinia galėjo būti neištveriamu smūgiu, todėl į J. Bielinio gatvę jos važiavo lydimos greitosios pagalbos medikų.
Sulaikyti broliai
Po medikų pranešimo atskubėję policijos pareigūnai skubiai ėmėsi įtariamųjų nusikaltimu paieškos ir juos sulaikė.
J. Nastopkos gatvės 14 name siautėjusius brolius pareigūnai rado kieme už aukštos raudonos tvoros.
Kaip pranešama, sulaikytas 1983 metais gimęs Tomas ir 1991 metų gimimo jo brolis Justas. Pirmojo girtumas - 2,15 promilės, o antrojo - 2,52.
Vyrai registruoti Pasvalio rajone, tačiau gyvena Biržuose. Tomas gyveno pas Jūratę, įsikūrusią dalyje namo, kurį savo globėjai Vincentai paliko mirusi Biržuose žinoma medikė Stasė Petrauskienė.
Policijos pareigūnai nekomentuoja, kaip savo bute buvo nužudytas Gintaras. Atrodo, kad užpuolikas auką galėjo pribaigti ir smūgiu. Tą rodanti smarkiai ištinusi vieno iš suimtųjų po įvykio ranka.
Teismo sprendimu abu įtariamieji suimti dviem mėnesiams. Kiekvieno jų kaltę nustatinės nusikaltimo tyrėjai.
Įsivaizdavo kerštą už suvažinėtą šunelį
Tomas ir Justas dirbo švedų kapitalo įmonėje „Nitator SLT". Jūratė, pas kurią buvo apsigyvenęs Tomas, taip pat yra minėtos įmonės darbuotoja.
Kitoje švedų kapitalo įmonėje „Baltija SLT" dirba ir nužudytojo Gintaro Punio žmona Rita.
Abiem įmonėms vadovaujantis direktorius Liutauras Variakojis sako, kad visi minėti žmonės - normalūs darbuotojai. Anot vadovo, jis nepastebėjęs, kad Justas ir Tomas turėtų agresyvumo požymių.
Tačiau dabar nedarbingumo pažymėjimą turintis Tomas, pasak L. Variakojo, pastaruoju metu buvo labai įsitempęs ir nervingas. Direktoriui jis prisipažinęs, kad ramybės neturintis dėl padeginėjamos tvoros. Sakė, kad ruošiasi kieme įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau L. Variakojis siūlęs geriau pasirūpinti judesio daviklius turinčiais šviestuvais.
J. Nastopkos gatvės kaimynai sako, kad Tomas padegimu įtarinėjęs Gintarą, kuris esą taip galintis keršyti už suvažinėtą šunelį. Tačiau tokią Tomo versiją kaimynai vadino visišku absurdu.
„Ir Gintaras, ir mes visi žinojome, kad tą po ratais palindusį šuniuką netyčia suvažinėjo kitas kaimynas, kuris pats tą prisipažino. Tačiau alkoholis, matyt, visai sujaukė protą", - apie jaunų žmonių įvykdytą kraupų smurto aktą kalbėjo V. Ševčenko.
Pirmadienio rytą J. Nastopkos gatvėje sutikti vyrai tikino, kad nužudytasis Gintaras buvo taikaus būdo.
„Išgėręs jis imdavo dainuoti, deklamuoti Salomėjos Nėries eilėraščius", - sakė nesuvokiamo smurto auka tapusį keturiasdešimtmetį pažinojęs Stanislovas Strautinis.
Biržiečiai prisiminė neseniai mieste, Kilučių gatvėje, įvykdytą kitą žiaurią žmogžudystę, kurios kaltininkai esą taip atkeršiję už jiems neįtikusį šunį.
Alfreda Gudienė
