Pats Darius grįžęs namo, sekmadienio vakarą pasidalijo šiuo radiniu „Facebook“ grupėje „Miško Radiniai“. Vyras pridėjo prierašą prie nuotraukos „Šios dienos radinukas“.
Šis įrašas sulaukė gausybės reakcijų – ant Dariaus įrašo „patinka“ mygtuką paspaudė 297 žmonės, o pakomentavo 16 žmonių.
Daugelis sveikino Darių su puikiu radiniu, komentuodami „Sveikinu“. Kiti taip pat gyrė radinio grožį, o tretieji klausė vyro, kur jis rado tokį „lobį“.
Pakomentavo gamtininkas
Šį radinį sutiko pakomentuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Vyras paaiškino, kokį „lobį“ Dariui pavyko surasti.
Pasak jo, tai – tauriojo elnio kaukolė. Šie Lietuvoje yra gausiai paplitę, jiems priskaičiuojama apytikriai 85 000 šios rūšies gyvūnų.
„Matosi, kad ant kaukolės išlikę audinių, tad krituolis yra maždaug dviejų savaičių laiko.
Tokių radinių tikrai pasitaiko: tai gali būti medžioklės pasekmė, t. y., elnias buvo medžiotas ir nerastas.
Kita versija – šiuo metu, rugsėjį, vyksta patinų ruja, jie labai aktyvūs, tad gali būti kovos elementų, elnias galėjo būti nudurtas ir su ragu“, – paaiškino specialistas.
L. Daukšos teigimu, tikslią elnio mirties priežastį nustatyti sunku, tačiau tikrai galima teigti, kad tai – jauno elnio kaukolė.
„Iš tiesų, tai yra dėmesio vertas radinys. Šiuo atveju, galima, eksponuoti ragus su kaukole, o galima ir tik ragus pasilikti.
Dar galima pasidaryti sagas, kaklajuostes, kabyklas, sietynus, netgi baldus. Ragų panaudojimo variacijų tikrai yra įvairių“, – sakė jis.
Vertingi radiniai
L. Daukša pasakojo, kad kiekvienais metais žmonės išeina į miškus ir vis ieško gyvūnų ragų. Pasak jo, tai, kokių ragų ieškoma, dažniausiai priklauso nuo sezono.
„Žinotina tai, kad kiekvienais metais elniniai gyvūnai, pradedant stirnomis, baigiant elniais ir briedžiais, numeta ragus.
Taurieji elniai meta ragus vasarį-kovą, briedžiai truputį anksčiau ir žmonės eina į miškus jų ieškoti“, – atskleidė specialistas.
Jis pridūrė, kad ragų paieškos ima priminti grybavimo principą. Abiejų veiklų metu žmonėms reikia išeiti į mišką ir ieškoti gėrybių.
Tad L. Daukša vis dažniau miškuose pastebi ne gamtininkų ar medžiotojų, susidomėjusių ragų paieška, o smalsuolių.
Jis pridėjo, kad gyvūno ragai pagal savo vertę yra skirstomi taip: „Kiekvienoje gyvūno augimo stadijoje su amžiumi ragai tik gerėja, o senyvoje stadijoje – prastėja.“