Vyresnysis astronomas sako, kad ieškantys kitos gyvybės turėtų pagalvoti apie intelektualias mašinas.
Seti (Search for Extraterrestrial Intelligence – liet. vert. Nežemiškų protingų būtybių paieška) iki šiol ieškojo radijo signalų iš planetų, panašių į Žemę, bet astronomas Sethas Shostakas sako, kad ateiviai turėtų per trumpą laiką nuo radio technologijos išvystyti ir dirbtinį intelektą.
„Acta Astronautica“ jis rašo, kad turėtų būti lengviau rasti ateivių dirbtinį intelektą nei biologinius gyvybės įrodymus.
Daug dirbančių Seti mano, jog gamta išsprendė skirtingų gyvybių problemą, naudodama skirtingą išvaizdą ar cheminę sudėtį, dėl ko nežemiška gyvybė ne tik neatrodytų kaip mes, bet ir net negyventų biologiniame lygmenyje kaip mes.
Žinoma, Seti tyrinėtojai daugiausiai dirbo laikydamiesi prielaidos – išeities taško visiems kosmoso tyrimams, kad nežemiška gyvybė yra gyva mums suprantamu būdu.
Tai vedė į paieškas organizmų, kurie turėtų paklusti bent kai kurioms mums žinomoms biochemijos taisyklėms, gyventi ribotą laiką, daugintis ir paklusti evoliucijai.
Bet dr. Shostakas sako, kad evoliucija ilgai užtrunka, kol išsivysto gyvybė, sugebanti komunikuoti savo planetos ribose, o technologijos jau galėtų būti pakankamai pažengusios apsupti jas sukūrusius padarus.
Jei pažiūrėtumėte į laiką, per kurį išvystomos tevhnologijos, kažkuriuo metu išrandate radiją, pradedate jį naudoti ir mes jau galime jus rasti,“ – jis sakė „BBC News“. „Bet per keletą šimtą metų nuo radijo išradimo, jei galime būti pavyzdžiu, išrasite galvojančias mašinas; mes tikriausiai tai padarysime šiame amžiuje. Taigi, išradę savo įpėdinius, tapsime biologinėmis protingomis būtybėmis“ – dėstė jis.
Kalbant apie tikimybes, jeigu tokias galvojančias mašinas kada nors išrasime, mes greičiau jau siųsime signalus jomis, nei biologine forma, kuri jas sukūrė.
Seti tyrimų veteranas Johnas Elliotas, dirbantis Leedso Metropolitan universitete Jungtinėje Karalystėje, sako, kad dr. Shostakas siūlo nuojautą ant tvirtesnio pagrindo, kas nėra svetina Seti bendruomenei. „Mes turime nuo kažko pradėti“, – sakė jis „BBC News“.
50 metų signalų ieškojusi Seti po truputį supranta, kad tai, kaip vystosi mūsų technologijos, gali būti geras rodiklis, kaip jas vysto kitos civilizacijos, jei jos egzistuoja. „Užtikrintai tai, ko mes ieškome, irgi evoliucionuoja,“ – sakė dr. Elliotas.
Ir dr. Shostakas, ir dr. Elliotas pripažįsta, kad rasti ir iškoduoti kokią nors ateivių galvojančių mašinų žinutę gali būti žymiai sunkiau, nei „biologinius“ įrodymus, bet idėja suteikia naujų krypčių paieškoms.
Dr. Shostakas mano, kad ateivių dirbtinio intelekto formos turėtų judėti į tokias vietas, kur gausu materijos ir energijos, – anot jo, vienintelių dalykų, dominančių mašinas. Tai reiškia, kad Seti paieškos turėtų nukrypti į karštas, jaunas žvaigždes ar net netoli galaktikų centrų.
Jis mano, kad turėtųme bent kelis procentus laiko skirti paieškoms tomis kryptimis, kurios gal ir nelabai tinkamos biologinei gyvybei, bet kur galbūt laikosi intelektualios mašinos.
