Žemę aplankysiantys ateiviai iš kosmoso veikiausiai bus ne tik išoriškai panašūs į žmones, todėl pasaulio šalių vyriausybėms reikia ruoštis blogiausiam, perspėjo evoliucinės paleobiologijos specialistas.
Nežemiško proto atstovai gali būti ne tik panašūs į mus, bet ir turėti tas pačias ydas – godumą, agresyvumą, norą naudotis kitų ištekliais, Londone šiandien vykstančios Karališkosios draugijos konferencijos išvakarėse pareiškė Kembridžo universiteto evoliucinės paleobiologijos profesorius Simonas Conway‘us Morrisas.
Pasak jo, nors ateiviai gali atvykti į Žemę nusiteikę taikingai, jie beveik neabejotinai ieškos vietų, kur galėtų apsigyventi ir apsirūpinti vandeniu, mineralais ir energijos šaltiniais, rašo „The Guardian“.
Dvi dienas truksiančioje Karališkosios draugijos konferencijoje ekspertai diskutuos apie tai, kaip būtų galima aptikti nežemišką gyvybę tolimose planetose ir ką toks faktas galėtų reikšti visuomenei.
Astronomai iki šio laiko yra atradę daugiau nei 400 už Saulės sistemos ribų esančių planetų. Dalis iš jų yra vadinamojoje auksinėje juostoje, kur temperatūra nėra nei per aukšta, nei per žema, kad jose galėtų egzistuoti skystas vanduo.
Profesorius S. C. Morrisas yra įsitikinęs, kad nežemiška gyvybė veikiausiai atsiras į Žemę panašioje planetoje, o jos organizmai bus sudaryti iš tų pačių biocheminių medžiagų. Evoliucijos procesas nežemiškai gyvybei suteiks į mūsų planetos organizmus panašias formas.
„Laikausi požiūrio, kad Darwino evoliucija yra iš labai nuspėjama, ir jei egzistuoja biosfera, kurioje veikia evoliucija, atsiras ir panašių bruožų, ir tai taip pat taikytina protingoms būtybėms“, - sakė mokslininkas.
Konferencijoje pranešimą skaitysiantis Kalifornijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius Albertas Harrisonas sakė neįžvelgiantis pavojaus vykdant aktyvias nežemiško proto paieškas, kai radioteleskopais siunčiami jiems skirti koduoti pranešimai.
„Aš nemanau, kad aktyvi nežemiškų būtybių paieška yra rizikinga. Priimta manyti, kad jie yra draugiški, labai toli nuo mūsų ir negalėtų atvykti. Bet jei prabudę vieną rytą pamatytumėte, kad aplink Žemę sukasi visa armada ateivių kosminių laivų, nebūtina ir toliau vadovautis tokia prielaida“, - teigė profesorius Harrisonas.
Mokslininkas atmetė visuotinės panikos galimybę pasitvirtinus žiniai apie Žemėn atvykusius ateivius iš kosmoso. Pasak jo, tikėtina visuomenės reakcija, panaši į kilusią JAV per garsiąją „Pasaulių karo“ radijo transliaciją 1938 metais, yra gerokai perdėta.
Profesoriaus teigimu, dauguma žmonių, kurie, per radiją išgirdę šią transliaciją, pamanė, jog Žemę iš tikrųjų užpuolė ateiviai, kliovėsi sveiku protu ir ėmėsi racionalių savisaugos priemonių. „Apklausos liudija, kad (ateivių pasirodymo atveju) žmonės mano būsiantys saugūs, tačiau jiems kelia nerimą nenuspėjama kitų reakcija“, - sakė jis.
