Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kelerius metus vyravęs noras ramiai ir saugiai dirbti valdiškame darbe, panašu, nyksta. Kai kurių universitetų teigimu, jaunuoliai dabar renkasi tokią specialybę, kad ateityje galėtų gauti kuo didesnę algą ir, pageidautina, privačiame sektoriuje.
Įdarbinimu užsiimančios kompanijos pastebi, kad ateisiantys į darbo rinką žmonės moja ranka į tai, ar dirbdami patys yra laimingi. Jiems svarbu būsima šeimos gerovė ir padėtis visuomenėje.
Jaunoji karta, jau pradedanti dirbti ar dar tik besirenkanti būsimą kelią, specialistų teigimu, visiškai kitokia – jaunuoliai nori būti gražūs, turtingi ir žinomi.
Universitetai tai mato pagal tarp abiturientų populiarėjančias specialybes. Esą anksčiau buvusias paklausias studijų programas, tokias, kaip, pvz., socialiniai mokslai, keičia daugybė kitų, susijusių su elektronine erdve.
„Jungtinėje Karalystėje (JK) egzistuoja netgi studijų programų dešimtukai, kurias pabaigus dažniausiai tampama milijonieriais. Palyginus tas studijų programas JK su programomis Lietuvoje, situacija yra labai panaši“, – teigia M. Romerio universiteto plėtros prorektoriaus pavaduotojas Šarūnas Sakalauskas.
Pasak jo, studentai renkasi teisę, informacines technologijas, mediciną ir viską, kad sukasi aplink šias tris specialybes.
Jaunimas esą svarsto maždaug taip: jei medicina, tai labai neblogai būtų, pvz., odontologija. Jeigu teisė – tai geriau interneto. Jeigu informacinės technologijos – tai socialinių tinklų valdymas ar internetiniai pardavimai.
Universiteto atstovo teigimu, specialybės pasirinkimą lemia tai, ar ateityje bus galima dirbti privačiame sektoriuje, kur tikėtina gera alga. Neretas esą planuoja pats susikurti darbo vietą.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje iki mokesčių – 2355 Lt. Per metus algos ūgtelėjo ir viešajame, ir privačiame sektoriuose, bet pastarajame labiau.
Praktikų teigimu, viešojo sektoriaus populiarumas ėmė smukti, atėjus krizei, nes ir karjeros perspektyvos – ribotos, ir saugumas – sąlyginis, ir alga – ne pati didžiausia.
„Tokia tendencija – privačiame sektoriuje yra galimybė daugiau užsidirbti nei viešajam sektoriuje, nes viešasis yra reglamentuojamas ir yra „lubos“. Be to, studentai nebesirenka studijų dėl diplomo. Renkasi dėl to, ką jie galės veikti ateityje. Tas darbas nebūtinai turi būti įdomus ar džiuginti“, – mano „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
Personalo atrankos specialistų teigimu, darbą žmonės dabar keičia ir dėl 50 Lt skirtumo. Tačiau futurolgai sako, kad po 2030-ųjų viskas gali stipriai pasikeisti. Mat, pasauliui žengiant į priekį, dalies profesijų, net ir pelningų, gali iš viso nelikti, kaip kad, pvz., jau seniai nebereikalingi pėdkelnių adytojai.
O tarp geidžiamiausių darbų gali būti tokie, apie kokius dabar net neįtariama: pvz., robotų konsultantas, nes juk kažkam reikės tą gausybę robotų prižiūrėti, arba senolių gerovės konsultantas – visuomenė sensta. Prireikti gali ir vertikalaus ūkininko, kuris taupys plotą ir augalus sodins kitaip.
