Europoje internetinius adresus registruojančios įstaigos vadovas teigė, kad pasaulyje sparčiai senka internetinių adresų atsargos ir greičiausiai jau kitų metų vasarą jų apskritai nebeliks, rašo „The Wall Street Journal“.
Kalba eina apie IP (interneto protokolo) adresus, o ne vardinius adresus. Kiekvienas prie interneto prijungtas kompiuteris turi savo unikalų IP adresą. Šiuo metu yra naudojama IPv4 sistema, kurią sudaro keturi triženkliai skaitmenys nuo 0 iki 255.
Didžiausias galimas tokių adresų kiekis yra beveik 4 mlrd. ir pirmomis interneto veikimo stadijomis tai buvo laikoma nežmoniškai dideliu skaičiumi.
„Šiuo metu mums liko vos 3 proc. IPv4 adresų“, – teigė Regioninio interneto registrų centro „RIPE NCC“ vadovas Alexas Pawlikas. Jo teigimu, tai nereiškia, kad internetas žlugs, nes su senais IPv4 adresais bus galima prisijungti prie interneto kaip ir iki šiol. Tačiau tai reiškia, kad nebus įmanoma gauti naujo IPv4 adreso ir tai gali sulaikyti spartų interneto paplitimą.
Vis dėlto, šiai problemai išspręsti jau yra sukurta naujoji IPv6 sistema, kurios pagalba vietoj beveik 4 mlrd. interneto adresų bus galima sukurti 2128 adresų, kas yra lygu 340282366920938463463374607431768211456 adresams.
Pasak A. Pawliko, nepaisant artėjančios ribos, IPv6 poreikis iš nacionalinių ISP yra labai mažas. „Deutsche Telekom“ atstovas spaudai Hansas–Martinas Lichtenhaeleris teigė, kad jų tinklas jau palaiko abiejų versijų sistemas, tačiau vartotojams dar nepradėjo teikti IPv6 adresų, nes dar yra likusių IPv4 adresų. Jo skaičiavimais, kompanija turėtų pradėti teikti naujos versijos adresus jau nuo kitų metų vidurio.
