Ateityje moterys galbūt galės pačios gamintis spermą, tvirtina mokslininkas, pareiškęs, kad jam pavyko iš kaulų smegenų sukurti pirmines spermos ląsteles, rašoma britų dienraštyje „The Telegraph“.
Šiuo metu Njukastlio universiteto (D. Britanija) profesorius Karimas Nayernia vadovauja Šiaurės rytų Anglijos Kamieninių ląstelių instituto specialistų tyrimams, kuriais siekiama iš kaulų smegenų išauginti visaverčius spermatozoidus. Tai leistų atstatyti jaunų vyrų vaisingumą po onkologinių ligų gydymo. Pranešama, kad iki tokių klinikinių bandymų pradžios liko maždaug penkeri metai.
Profesorius ir jo kolegos užbaigė tokio pobūdžio eksperimentus su pelių patelėmis. Kelis mėnesius jie nagrinėjo, ar šis metodas galės būti naudojamas taip plačiai, kad moterų organizmas iš esmės taip pat galėtų tapti spermos šaltiniu.
Kartu su klonavimu tai galėtų padovanoti žmonijai antrąją technologiją, kuri paverstų vyrus pertekline lytimi, rašo „The Telegraph“.
Tariamų pradinės stadijos spermatozoidų gavimui iš keturių savanorių vyrų organizmų buvo skirtas naujausiame žurnalo „Reprodukcija: gametų biologija“ (Reproduction: Gamete Biology) numeryje paskelbtas K. Nayernia straipsnis.
Kai kurie ekspertai siūlo atsargiai vertinti panašius pareiškimus. Jie abejoja iš kamieninių ląstelių gautų spermatozoidų naudojimo saugumu, o vienas specialistas skeptiškai įvertino idėją auginti spermatozoidus iš moterų ląstelių, pastebi dienraštis.
Vokietijos Getingeno universitete prof. K. Nayernia ir jo tyrėjų grupė atliko eksperimentą su savanorių vyrų kaulų smegenimis, iš kurių išskirdavo vadinamąsias „pirmines ląsteles“. Iš šių kamieninių ląstelių galima išauginti kitus audinius, pavyzdžiui, raumenų.
Laboratorinių bandymų metu mokslininkai stimuliavo kamieninių ląstelių vystymąsi. Ilgainiui jiems pavyko gauti iš pažiūros įprastas ląsteles, tačiau genetiniai žymenys rodė, kad tai buvo iš dalies išsivysčiusi sperma – vadinamosios spermatogeninės kamieninės ląstelės.
Pasak profesoriaus, daugumos vyrų spermatogeninės kamieninės ląstelės išsivysto į subrendusius spermatozoidus, tačiau šio eksperimento metu to kol kas pasiekti nepavyko. K. Nayernia teigimu jo vadovaujamos grupės darbas paremtas Kalifornijos universiteto Los Andžele profesoriaus Ronaldo Swerdloffo atliktais bandymais su pelėmis. Jų rezultatai, paskelbti žurnale “American Journal of Pathology”, liudija, kad šias kamienines ląsteles galima paversti spermos ląstelėmis.
“Mus labai įkvėpė šis atradimas. Naujas mūsų tikslas – patikrinti, ar mums pavyks spermatogenines kamienines ląsteles paversti visavertėmis spermos ląstelėmis”, - pareiškė profesorius K. Nayernia.
Jis prašys leidimo vykdyti tokius eksperimentus su žmogaus kaulų smegenimis Niukastlio universitete, kurio Gyvybės centras („Centre for Life“) pranešė pirmasis pasaulyje klonavęs žmogaus embrioną.
Pasak profesoriaus, jo grupės mokslininkai disponuoja liudijimais, kad spermos galima išsiauginti iš moteriškų ląstelių – „ bent jau pelių atveju“. Vis dėlto tokiai galimybei įrodyti prireiks papildomų eksperimentų, teigia dienraštis.
Tačiau mokslininkas nerimauja, kad D. Britanijos vyriausybė jo tyrimais paremtą gydymą gali pripažinti neteisėtu. „Baltojoje knygoje“ teigiama, kad dirbtinių gametų – lytinių ląstelių– naudojimas „gali atverti daugybę visiškai naujų galimybių, tarp kurių gali būti ir galimybė pradėti kūdikį panaudojus dviejų moterų genetinę medžiagą“.
Profesorius Robinas Lovellas Badge’as iš Nacionalinio medicinos tyrimų instituto Mill Hille (Londonas) mano, kad moterų kaulų smegenų ląstelės negalės virsti spermos ląstelėmis dėl “fundamentalių priežasčių”. Vyrai turi X ir Y chromosomas, tuo tarpu moterys – dvi X chromosomas, primena jis. Pasak profesoriaus Badge’o, Y chromosoma ypatingai svarbi spermos ląstelėms, o dvi X chromosomos yra “nesuderinamos su spermatozoidų gamyba”.
„Vienintelė tikra, aiškiai išreikšta lytinės ląstelės savybė yra mejozė – sugebėjimas dalintis, dėl to kiaušialąstėse ir spermatozoiduose lieka tik po vieną chromosomą, tuo tarpu visose kitose ląstelėse išlieka chromosomų poros. Autoriai tvirtina dar nenustatę, ar tai sugeba jų išskirtos ląstelės, bet šis faktas turi lemiamos reikšmės jų pareiškimams pagrįsti“, - tvirtina profesorius Badge’as.
Pasak oponento, prof. K. Nayernia paskelbtame darbe yra „keli klaidinantys teiginiai“, cituojamas „abejotino turinio“ 2006 m. mokslinis straipsnis, be to, jis remiasi molekuliniais žymenimis „spėjamoms“ spermos ląstelėms nustatyti. Esą šis būdas yra tolimas nuo tikrųjų taip gaunamos spermos galimybių tyrimo metodų.
Šefildo universiteto profesorius Harry Moore‘as mano, kad eksperimentuotojai turi būti labai atsargūs. „Deja, tokios manipuliacijos su kamieninėmis ląstelėmis gali sukelti permanentinius genetinius pokyčius, o tai jų naudojimą gali paversti pavojingu“, - teigia jis.
Nevyriausybinei organizacijai CORE (Comment on Reproductive Ethics) atstovaujanti Josephine Quintavalle tvirtina, kad situacija ironiška: esą vienintelė reprodukcinės medicinos naujovė, kurią vyriausybė norėtų uždrausti, yra būtent ta, kuriai Reprodukcinės etikos komisija pasiruošusi pritarti.
Tačiau nevaisingiems vyrams dar per anksti džiaugtis, pastebi „The Telegraph“. J. Quintavalle manymu minėtame mokslininkų darbe dar daug nepagrįstų dalykų. O dėl galimybės gauti spermos iš moterų organizmo ląstelių jos nuomonė kategoriška: esą bet kuris biologijos pirmakursis galėtų užduoti klausimą „O iš kur paimsime Y chromosomą?“
