• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žurnalistė Emily Witt pernai išleido knygą skambiu pavadinimu „Future Sex“. Knygoje autorė aptarė jau dabar atsiradusias ar ateityje dar tik atsirasiančias technologijas, kurios gali pakeisti mūsų visų intymų gyvenimą. Galima visus nuraminti, sprendžiant iš jos pastebėjimų, kažkokių kardinalių pokyčių nenusimato.

56

Žurnalistė Emily Witt pernai išleido knygą skambiu pavadinimu „Future Sex“. Knygoje autorė aptarė jau dabar atsiradusias ar ateityje dar tik atsirasiančias technologijas, kurios gali pakeisti mūsų visų intymų gyvenimą. Galima visus nuraminti, sprendžiant iš jos pastebėjimų, kažkokių kardinalių pokyčių nenusimato.

REKLAMA

Taip pat reikia pažymėti, kad savo knygą rašyti ji pradėjo sulaukusi 30-ies – po skaudaus išsiskyrimo su ilgamečiu partneriu. Tuomet, nusivylusi tradiciniu „laimingos šeimos kūrimo“ požiūriu, moteris nusprendė atlikti ateities seksualinio ir emocinio porų gyvenimo tyrimą. Būtent jos įspūdžiais ir yra paremta knyga.

1. Kaip dėl „Tinder'io“?

Pažintys interenete – reikalas, aišku, geras, tačiau vis tiek nekūnis. E. Witt pasakoja apie tai, kaip ji nuėjo į pirmąjį internetinį susitikimą 2011-aisiais – dar iki „Tinder“ atsiradimo, pasinaudojusi „OkCupid“ paslauga. Pasimatymo metu ji susitiko kažkokį kompozitorių, kuris iš pradžių ją nusivedė ieškoti paminklo, o kai galų gale jis pasiūlė jai užeiti pas jį į namus, ji atsisakė. Vėliau buvo pasimatymas su keltininku, kirpėju – be rezultatų. Jos manymu, interneto pažintys leidžia apgaulingai tikėti gyvenimo kontrole. Žmogus per prievartą bando sukurti tai, ko jis nejaučia. Tačiau niekas negali pakeisti, o tiksliau – nuspėti, kūniško potraukio.

REKLAMA
REKLAMA

Mus paveda mūsų pačių kūnas – kokio pobūdžio sekstingu jūs užsiimtumėte internete, kokio atvirumo vaizdus ten regėtumėte – vis tiek: suvokti, ar tu jauti potraukį žmogui ar ne, galima tik realybėje. Knygos autorei šiuo atžvilgiu nepasisekė: ji nepanoro nei kompozitoriaus, nei keltininko, ir tuo labiau nusivylė kirpėju. Technologijos suteikia neribotas galimybes pasiekti žmones, tačiau neaiškina, ką žmonėms vieni su kitais daryti (todėl daugeliui kyla keblumų jau pirmojo pasimatymo metu) – tokią išvadą daro knygos autorė. Iš esmės, ateitis šioje srityje neatrodo kažkuo besikeisianti. Žmonėms vis dar reikės žmonių, tikro bendravimo nepakeis techninės galimybės.

REKLAMA

2. O kaip su orgazmu?

Lyčių lygybės idėja kol kas taip ir nesuveikė – bent jau sekso srityje. Viskas ir toliau sukasi apie vyrų potraukį ir vyrų orgazmą, šimtąjį sykį kartoja E. Witt. Anot autorės, moterys, kurios kovoja už seksualinę laisvę ir atvirumą, likdavo savo kovos su savo pačių jausmas aukomis.

E. Witt viltis deda į orgazminę meditaciją – būtent ten egzistuoja galimybė atskirti fiziką nuo lyrikos ir remtis savo vidiniu poreikiu, o ne būtinybe įtikti priešingai lyčiai.

REKLAMA
REKLAMA

Knygoje yra atpasakota ir pikantiška jos meditacijų mokytojos istorija viename iš vakarėlių. Ten ji tariamai susitiko kažkokį septyniasdešimtmetį budistą, kuris jai ir paaiškino visą proceso esmę: ji išsirengia iki pusės, o jis glosto jos klitorį penkiolika minučių, ir tuomet „kažkas turi paaiškėti“. Nepaisant to, knygos autorė pripažįsta, kad nei meditacija, nei tas septyniasdešimtmetis budistas, negarantuoja orgazmo. Tačiau, šią meditaciją praktikuojančios moterys ja tiki, ir laiko tai moterų orgazmo patyrimo problemos sprendimo būdu ateityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3. Įsipareigojimai

Vestuvės kaip buvo visa ko užtvirtinimu, taip ir lieka – kokių poliamorijų žmonija neišsigalvotų. Mes šiandien apie seksą mąstome „big data“ kategorijomis, tačiau iš tiesų tai partnerių skaičius yra labai ribotas, ir žmogus visada užsispyrusiai ieškos „savo vienintelio“.

Žodis „susitikinėja“ ir toliau išliks pernelyg slidus bei mažai ką paaiškinantis. O santuoka – patikimas, ir kaip finansinis dokumentas, taip pat nėra išvengiamas.

REKLAMA

4. Apie šeimą

Ateitis priklauso tėvams-vienišiams – ir kalbama čia net ne apie materialinį, tačiau apie ideologinį palaikymą. Net ir kai šiuo metu yra kalbama apie būtinybę išsaugoti pilną šeimą, tai iš tiesų yra daroma vardan tėvų interesų, o ne vaikų, kaip deklaruojama.

5. Pornografija

E. Witt daugiau nei trisdešimt, taigi jos domėjimosi interneto pornografija periodas jau žydi visomis spalvomis. Ji sutinka su tokio dalyko egzistavimu, nors pati tikina nesanti itin didelė gerbėja. Kyla jai klausimų ir dėl pernelyg „vyriškų“ pornografijos rūšių pavadinimų.

REKLAMA

Autorės teigimu, visuotinai prieinama pornografija – tai iš esmės ir yra seksualinė ateitis, ir ji jau atėjo – kiekvienas gali bet kuriuo momentu surasti sau vaizdą pagal skonį ir pomėgius sielai, tačiau, deja, kol kas išskirtinai virtualioje erdvėje. Knygoje aprašomi ir šių laikų bei netolimos ateities fenomenai – internetoseksualai: pavyzdžiui, moterys, kurios yra pasirengusios glostyti save į kameras visiškai nepažįstamiems asmenims, o „normalus“ seksas jų įprastam gyvenime praktiškai nedomina – juo neužsiimama praktiškai visiškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

6. Laisva meilė

Laisva meilė, kaip seksualumo principas galutinai atsisveikins su praeitimi ir pradės savarankišką būtį. Autorė triumfuodama išbandė visas įvairiausias praktikas – nuo orgijų „Burning Man“ festivalyje iki registracijos „Chaturbate“ (tiesa, išsirengti nuogai vaizdo pokalbio metu ji taip ir nedrįso). Tačiau, kaip šią laisvą meilę pavadintum – atvira santuoka, poliamorija, svingeriais, – ateičiai dar nėra sukurta laisvos meilės idėja, kuri nesibaigtų vedybomis.

REKLAMA

7. Tai kas laukia ateityje?

Iš knygos aiškėja, kad ateities seksas – tai, pasirodo ne ta nežinoma sekso rūšis, o tik naujas požiūris į sekso suvokimą. Reikės mokytis formuluoti idėjas ir aiškiai išsakyti savo ketinimus – štai kas, anot E. Witt, yra svarbu, o net ne pats seksas. Norai pamilti nėra lygūs meilei. Paskelbti save seksualiai laisva nereiškia išsilaisvinti nuo draudžiančių normų. Žodžiu, problema ne sekse, o visuomeninėje santvarkoje. Anot pačios E. Witt, po visų savo erotinių praktikų, kurios ir sudarė šios knygos pagrindą, „penkis metus išeikvojau, o struktūrinių permainų gyvenime nepastebiu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų