Negalima užmiršti ir dar vieno ateities prekybos trūkumo – nemažai kasininkų (-ių), pardavėjų atsidurs gatvėje, nes jų nebereikės. Štai Prancūzijoje didieji prekybos centrų tinklai paskelbė, jog per artimiausius penkerius metus ketina automatizuoti kasas, kurioms aptarnauti nebereikės jokio personalo. "Auchan" ir "Carrefour" prekybos tinklai jau sumontavo tokias kasas kai kurioms prekėms, kurių elektroninės etiketės bus nuskaitomos automatiškai. Pasak Prancūzijos profesinių sąjungų, taip automatizavus kasas, šioje šalyje iškiltų grėsmė 200 tūkst. darbo vietų (mat viena automatizuota kasa ar savitarnos aparatas atlaisvina 1,5 kasininko etato).
Be to, anot profsąjungų atstovų, iš šių naujovių ir pirkėjams nėra didelės naudos, nes jie turės atlikti kasininkių darbą, o produktų kainos dėl to nemažės.
Su tokiais teiginiais sutikti nenori naujoves diegiančių prekybos tinklų atstovai ir naujųjų technologijų gamintojai. Pastarųjų duomenimis, prekybos centruose, kuriuose įdiegtos savitarnos sistemos, pirkėjų eilėse praleistas laikas sutrumpėja 50 proc. Kai kurie prekybos tinklai save apsitarnaujantiems pirkėjams siūlo nuolaidas. Patys aparatai labai padidina efektyvumą ir atsiperka per 12-18 mėnesių, nelygu koks prekybos centras. Vienas savitarnos aparatas kainuoja 30-70 tūkst. Lt, jų įvairūs gamintojai pasaulyje jau yra pardavę kelis milijonus. Beje, jie įdiegti ar diegiami ne tik Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, bet ir kai kuriuose Rusijos prekybos centruose.
Įvairios tarptautinės kompanijos siūlo gausybę moderniausių technologijų, tačiau Lietuvos prekybos tinklų vadovai dar delsia. Jie mano, kad Lietuvos pirkėjai kol kas nėra subrendę ateities prekybai, esminiams pokyčiams.
Eiles mažinančios naujovės
Patyrinėkime, kas vyksta kitose šalyse. Londonas. Prekybos tinklo “Marks & Spencer” parduotuvė, pavakarys. Vaikščioji po salę, renkiesi prekes, dediesi maisto produktus, ieškai vaisių, daržovių. Norėdamas susimokėti, eini prie savitarnos aparatų, pats skenuoji prekių brūkšninius kodus, sveri daržoves, į aparatą įkiši mokėjimo kortelę ar grynuosius pinigus. Viskas labai paprasta, privatu ir greita. Nors ir pavakarys, jokių eilių nėra.
Persikelkime į Švediją, Stokholmą. Taip pat pavakarys. Užeikime į prekybos tinklo ICA prekybos centrą “Maxi ICA”. Vos įėjęs pro pagrindines duris randi daugybę savitarnos lazdelių, vadinamųjų kainų kopijuoklių. Imi vieną jų ir keliauji į prekybos salę.
Vaikštai tarp lentynų, imi reikiamą produktą, nuskenuoji jo brukšninį kodą ir dedi į vežimėlį. Prisirinkęs visko, ko reikia, judi prie kasos, kasininkei įteiki savitarnos lazdelę, ši įkiša ją į aparatą ir paima pinigus arba kortelę. Taip pirkėjas aptarnaujamas kelis kartus greičiau nei Lietuvoje, taigi natūralu, kad eilės Švedijos prekybos centruose trumpesnės.
Daugumoje kitų Vakarų Europos šalių prekybos centruose taip pat diegiamos minėtos ar kitokios modernios technologijos. Žmonės pratinami prie minties, jog ateityje daugumoje prekybos centrų nebebus kasininkų.
Nežinoma pirkėjų reakcija
Na, bet grįžkime į Lietuvą, į mūsų prakybos centrus. Kažkaip nykokai čia viskas atrodo, modernumu net nekvepia. Daugumoje prekybos centrų (išskyrus “Iki” tinklo parduotuves) kasos aparatai technologiškai senstelėję. Neatrodo, kad mes skubėtume į ateities prekybos traukinį. Nors pozityvių ženklų jau esama. Praėjusį mėnesį prekybos tinklo “Iki” atstovai lankėsi NCR kompanijoje Londone ir domėjosi naujomis technologijomis bei savitarnos aparatais. “Šios ar kitos naujovės tikrai ateis į Lietuvą, tik ne iš karto, – sako “Iki” komunikacijos skyriaus direktorius Tomas Vaišvila. – Mes suprantame, kad reikia naujų technologijų, kurios greitintų pirkėjų aptarnavimą, mažintų sąnaudas ir didintų efektyvumą, tačiau kartu nuogąstaujame, kaip šias naujoves priims mūsų pirkėjai”.
Iš tiesų mūsų pirkėjai vis dar stipriai skiriasi nuo Vakarų pirkėjų, jie nėra prognozuojami, kultūringi, senesnės kartos žmonės ne tokie imlūs naujoms technologijoms. Galima nė kiek neabejoti, jog įdiegus modernias automatines ar savitarnos kasas nemažai žmonių mėgintų apgauti sistemą, sukčiautų, bandytų sugadinti aparatus ir pan.
Tačiau nemažai incidentų būdavo ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Teko samdyti daugiau apsaugininkų, keturiems savitarnos aparatams skirti po vieną kasininkę, kuri stebėtų ir padėtų pirkėjams susimokėti už prekes. Bet per pusmetį visose šalyse naujos sistemos įsitvirtino ir dabar nesklandumų pasitaiko retai. Žmonės suprato, kad naujovės – jų patogumui, o apgauti jų neįmanoma. Aparatai yra labai jautrūs ir jaučia visus brūkšninius kodus. Tad jeigu kas pabando išsinešti prekę nenuskenavęs jos kodo, aparatas liepia tai padaryti. Be to, stebėtojai savo įrenginiuose mato visus pinigų pervedimus ir nenuskenuotus daiktus pirkinių krepšyje. Aparatas neleidžia toliau skenuoti ar mokėti už pirkinius, jei pirkinių krepšyje guli nenuskenuotas pirkinys. O ir nesusimokėjęs pirkėjas negali išeiti, nes stebėtojo aparatas iš karto tai praneša ir pirkėjas būna sustabdomas. Be to, viską filmuoja vaizdo kameros.
Įvairios tarptautinės kompanijos siūlo gausybę moderniausių technologijų, tačiau Lietuvos prekybos tinklų vadovai dar delsia. Jie mano, kad Lietuvos pirkėjai kol kas nėra subrendę ateities prekybai, esminiams pokyčiams.
Eiles mažinančios naujovės
Patyrinėkime, kas vyksta kitose šalyse. Londonas. Prekybos tinklo “Marks & Spencer” parduotuvė, pavakarys. Vaikščioji po salę, renkiesi prekes, dediesi maisto produktus, ieškai vaisių, daržovių. Norėdamas susimokėti, eini prie savitarnos aparatų, pats skenuoji prekių brūkšninius kodus, sveri daržoves, į aparatą įkiši mokėjimo kortelę ar grynuosius pinigus. Viskas labai paprasta, privatu ir greita. Nors ir pavakarys, jokių eilių nėra.
Persikelkime į Švediją, Stokholmą. Taip pat pavakarys. Užeikime į prekybos tinklo ICA prekybos centrą “Maxi ICA”. Vos įėjęs pro pagrindines duris randi daugybę savitarnos lazdelių, vadinamųjų kainų kopijuoklių. Imi vieną jų ir keliauji į prekybos salę.
Vaikštai tarp lentynų, imi reikiamą produktą, nuskenuoji jo brukšninį kodą ir dedi į vežimėlį. Prisirinkęs visko, ko reikia, judi prie kasos, kasininkei įteiki savitarnos lazdelę, ši įkiša ją į aparatą ir paima pinigus arba kortelę. Taip pirkėjas aptarnaujamas kelis kartus greičiau nei Lietuvoje, taigi natūralu, kad eilės Švedijos prekybos centruose trumpesnės.
Daugumoje kitų Vakarų Europos šalių prekybos centruose taip pat diegiamos minėtos ar kitokios modernios technologijos. Žmonės pratinami prie minties, jog ateityje daugumoje prekybos centrų nebebus kasininkų.
Nežinoma pirkėjų reakcija
Na, bet grįžkime į Lietuvą, į mūsų prakybos centrus. Kažkaip nykokai čia viskas atrodo, modernumu net nekvepia. Daugumoje prekybos centrų (išskyrus “Iki” tinklo parduotuves) kasos aparatai technologiškai senstelėję. Neatrodo, kad mes skubėtume į ateities prekybos traukinį. Nors pozityvių ženklų jau esama. Praėjusį mėnesį prekybos tinklo “Iki” atstovai lankėsi NCR kompanijoje Londone ir domėjosi naujomis technologijomis bei savitarnos aparatais. “Šios ar kitos naujovės tikrai ateis į Lietuvą, tik ne iš karto, – sako “Iki” komunikacijos skyriaus direktorius Tomas Vaišvila. – Mes suprantame, kad reikia naujų technologijų, kurios greitintų pirkėjų aptarnavimą, mažintų sąnaudas ir didintų efektyvumą, tačiau kartu nuogąstaujame, kaip šias naujoves priims mūsų pirkėjai”.
Iš tiesų mūsų pirkėjai vis dar stipriai skiriasi nuo Vakarų pirkėjų, jie nėra prognozuojami, kultūringi, senesnės kartos žmonės ne tokie imlūs naujoms technologijoms. Galima nė kiek neabejoti, jog įdiegus modernias automatines ar savitarnos kasas nemažai žmonių mėgintų apgauti sistemą, sukčiautų, bandytų sugadinti aparatus ir pan.
Tačiau nemažai incidentų būdavo ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Teko samdyti daugiau apsaugininkų, keturiems savitarnos aparatams skirti po vieną kasininkę, kuri stebėtų ir padėtų pirkėjams susimokėti už prekes. Bet per pusmetį visose šalyse naujos sistemos įsitvirtino ir dabar nesklandumų pasitaiko retai. Žmonės suprato, kad naujovės – jų patogumui, o apgauti jų neįmanoma. Aparatai yra labai jautrūs ir jaučia visus brūkšninius kodus. Tad jeigu kas pabando išsinešti prekę nenuskenavęs jos kodo, aparatas liepia tai padaryti. Be to, stebėtojai savo įrenginiuose mato visus pinigų pervedimus ir nenuskenuotus daiktus pirkinių krepšyje. Aparatas neleidžia toliau skenuoti ar mokėti už pirkinius, jei pirkinių krepšyje guli nenuskenuotas pirkinys. O ir nesusimokėjęs pirkėjas negali išeiti, nes stebėtojo aparatas iš karto tai praneša ir pirkėjas būna sustabdomas. Be to, viską filmuoja vaizdo kameros.
