Lietuvos transporto sektorius, kaip ir visas pasaulis, ruošiasi tokių technologinių naujovių atėjimui. Verslo atstovai įsitikinę, kad transporto sektoriaus skaitmeninimas, inovacijos ir technologiniai sprendimai yra būtini, žengiant koja kojon su technologine pažanga, o šių technologijų taikymas atliks vis svarbesnį vaidmenį ekonomikoje.
Vyksta bandymai
Išmaniuosius sunkvežimius testuojančios pasaulinės kompanijos dažniausiai orientuojasi į modelį, kuris supaprastina technines ir eksploatacines savavaldžio vairavimo problemas miestuose, magistraliniuose keliuose, uždarose aplinkose, pavyzdžiui, kur perskirstomi ar iškraunami kroviniai.
Vairuotojai, kurie vairuoja vilkiką nuo kelionės pradžios iki pabaigos, turėdami išmanią transporto priemonę, galės keisti savo įpročius. Pavyzdžiui, jiems užtektų nuvairuoti išmanų sunkvežimį nuo maršruto pradžios iki autonominiam režimui pritaikyto greitkelio, o vilkiko kontrolę galėtų perimti tik pakeliui į pristatymo vietą.
Tai leistų ne tik padidinti per dieną nuvažiuojamą atstumą, sumažinti degalų ir darbo sąnaudas, didintų saugumą keliuose. Tai gerintų ir vairuotojų darbo sąlygas, nes jie galėtų daugiau laiko skirti sau, pailsėti, pabūti namie. Vilkikuose įdiegta sistema leidžia jiems važiuoti savarankiškai, nes valdymo sistema susieta su palydovu ir atitinkamai reaguoja – mažina arba didina greitį, perjungia pavaras, vairuotojui lieka tik laikyti vairą ir stebėti kelią.
Rinkoje tobulinami ir išmanūs sunkvežimiai be kabinos, kurie testuojami įvairiose vietovėse, pavyzdžiui, teritorijoje, kur reikia iškrauti krovinius ir nuvežti juos iš vienos vietos į kitą, taip pat ir keliuose.
Kol kas dar nei vieno gaminto sukurti protingi savarankiški vilkikai neišriedėjo į gatves. Jie vis dar – technologinių bandymų stadijose.
Lietuvos vežėjai ruošiasi
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tikėtina, kad pirmieji autonominiai sunkvežimiai į Lietuvą atkeliaus per artimiausius dešimt metų.
„Labai norime inovacijų, siekiame būti pirmi vandenilio ir 5G ryšio technologijose, nes puikiai suprantame, kad tai – neišvengiama. Vis tik dirbtinis intelektas nesugebės taip greitai pakeisti žmogaus – jo reikės tvarkant dokumentus, mokant kelių mokesčius, padedant išmaniosioms technologijoms. Kol viskas bus pilnai automatizuota ir sunkvežimis galės nesustodamas važiuoti per visas ES valstybes, gali praeiti labai daug laiko“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, svarbu nepamiršti ir tokių technologijų kainos. Dabar vilkikas kainuoja apie 100 tūkst. eurų ir daugiau, o savavaldis sunkvežimis kainuotų tris, keturis ar net penkis kartus brangiau. Jei kalbėtume apie vandeniliu ar elektra varomus automobilius, nereikėtų tikėtis didelio šuolio ir staigaus perėjimo per kelerius metus.
Bendrovė „Girteka Logistics“ yra pirmoji kompanija Europoje, užsisakiusi TESLA vilkiką. Būdama didžiausia vežėja su nuosavu parku Europoje ji nuolat investuoja ir nagrinėja galimybes, kaip pritaikyti inovacijas ilgo nuotolio sunkių krovinių pervežimams plačiu mastu. Įsigydama elektrinį vilkiką bendrovė taip pat sieks prisidėti mažinant neigiamą poveikį aplinkai, nes elektroniniai vilkikai neišskirs anglies dvideginio.
Vairuotojų poreikis išliks
Prognozuojama, kad savarankiškų vilkikų technologija gali padaryti didžiulę įtaką transporto sektoriui, nes komercinės paslaugos, pavyzdžiui, krovinių pervežimas, sparčiausiai plėsis ten, kur yra didžiausia rinka.
Z. Buivydo teigimu, verslas tokių technologijų atėjimą mato kaip galimybę, o ne kaip grėsmę. Europoje jau ne vienus metus jaučiamas didelis vairuotojų trūkumas, tad savavaldžiai vilkikai padėtų spręsti transporto ir logistikos sektoriaus problemas.
„Žinoma, vežėjai ir toliau bus suinteresuoti išlaikyti geriausius vairuotojus, nes tai normalu, juk jie yra svarbiausi transporto sektoriuje, be kurių sutriktų daugelis procesų. Tad technologijų atėjimas ir vairuotojų darbas sinergizuosis, o darbo rinka – po truputį transformuosis“, – sako jis.
„Volvo Lietuva“ pardavimo direktorius Marius Lukošius sako, kad ateityje keliuose matysime vis daugiau savavaldžių sunkvežimių. Kada tai įvyks, priklauso nuo daugybės aspektų: eismo taisyklių, kelių infrastruktūros ir saugumo standartų pritaikymo šioms transporto priemonėms.
„Savavaldžiais sunkvežimiais nesiekiama sumažinti darbo vietų skaičiaus. Patyrusių vairuotojų poreikis ateityje bus dar didesnis, o augant prekybos mastams ir pasaulio gyventojų skaičiui, didės ir gabenimo apimtys. Automatizavimas ir savavaldžiai sunkvežimiai tiesiog padės dirbti efektyviau“, – sako M. Lukošius.
Transporto priemonių automatizavimo pažanga atveria iki šiol nematytų galimybių transporto pramonei. Yra pritaikoma dirbtinio intelekto platforma mokymams, bandymams ir duomenų rinkimui, kas leis ateityje bendrojo naudojimo keliuose saugiai važinėti šiems sunkvežimiams. Pavyzdžiui, technologijoms sparčiai plėtojantis, ir paslaugų sektoriuje vis dažniau darbą atlieka robotai.
Atliks sudėtingas užduotis
Šiuo metu „Volvo Trucks“ testuoja dviejų tipų sunkvežimius – su kabina, kurioje vairuotojui laiko leisti reikėtų minimaliai, ir be kabinos. Pastarieji sunkvežimiai patys atliktų jiems suformuotas užduotis.
„Volvo Lietuva“ pardavimo direktorius M. Lukošius tvirtina, kad svarbiausias prioritetas – praktiški sprendimai, palengvinantys vairuotojų, klientų darbą ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje, tad daugiausia dėmesio skiriama automatizavimo sprendimams plėtoti.
„Svarbiausi bandomieji sunkvežimių automatizavimo sprendimų projektai kalnakasybos, atliekų tvarkymo ir žemės ūkio srityse parodė, kad automatizavimas gali padidinti ne tik vairuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumą, bet ir darbo našumą, o sunkvežimiams greitkeliuose autonomiškai važiuojant kolonomis, galima sumažinti degalų sąnaudas ir anglies dvideginio emisiją“, – sako M. Lukošius
Savo pirmąjį elektrinį, su išorinėmis sistemomis realiuoju laiku susietą, autonomiškai veikiantį vilkiką „Vera“, skirtą atlikti pasikartojančias užduotis logistikos centruose, gamyklose ir uostuose, „Volvo Trucks“ pristatė 2018 m. Jis gali tiksliai paskirstyti didelius krovinius ir gabenti nedideliais atstumais. Planuojama šį sunkvežimį pritaikyti sudėtingesnėms transportavimo užduotims atlikti pramoniniuose rajonuose, bendrojo naudojimo keliuose. Tad siekiama sukurti integruotą sistemą, kurią sudaro grupė nuolat nuotoliniu būdu stebimų transporto priemonių, nepertraukiamu srautu gabenančių krovinius nustatytu maršrutu.
Bandymai perskels į greitkelį
Šių metų gegužę Švedijos transporto agentūra leido išbandyti savaeigius sunkiojo transporto gamintojos „Scania“ sunkvežimius greitkelyje gabenant komercinius krovinius. Tai pirmieji tokio pobūdžio bandymai Europoje, kurie padės atlikti transporto laboratorijos užduotis pervežant gamybai reikalingus komponentus.
Testai vyks bendradarbiaujant su bendrove „TuSimple“, viena didžiausių ir lyderiaujančių autonominių transporto sistemų kūrėjų pasaulyje. Bandymai vyks Švedijos greitkelyje – sunkvežimiai bus vairuojami autonomiškai, tačiau saugumo sumetimais juos prižiūrės vairuotojas.
Bandymuose taip pat aktyviai dalyvaus inžinieriai, kurie stebės ir tikrins informaciją, perduodamą sunkvežimiui jutikliais, leidžiančiais važiuoti autonomiškai.
Šią vasarą „Scania“ rizikos kapitalo fondas paskelbė investuojantis 7,5 mln. į rinkos lyderio „Scantinel Photonics GmbH“ kuriamų lidarų technologijos plėtrą. Įmonė kuria ir gamina FMCW LiDAR (Frequency Modulated Continuous Wave) jutiklius naujos kartos LiDAR sistemoms, kurie yra būtini siekiant aukštesnio automatizavimo lygio. Ši technologija transporto priemonėms suteikia naują duomenų dimensiją, nes jutikliai matuoja atstumus ir greitį iki 300 metrų diapazone esančių objektų.
Šių metų pabaigoje „Scania“ planuoja išplėsti bandymus, o autonomines technologijas ateinančiais metais tikimasi išbandyti ir kitose Europos šalyse bei Kinijoje. Šie sunkvežimiai pradėti testuoti 2017 m. kasyklose Australijoje.
