Rusija pastaruoju metu vėl demonstruoja tariamą savo karinę galią: į tarptautinius vandenis yra siunčiami kariniai laivai, į skrydžius vėl kyla ilgojo nuotolio bombonešiai. Tačiau Londone įsikūręs įtakingas analitinis institutas teigia, kad Rusija iš tikrųjų tėra „popierinis tigras“.
Tarptautinis strateginių studijų institutas teigia, kad pastarieji Rusijos karinio jūrų laivyno manevrai Viduržemio jūroje ir prie Lotynų Amerikos krantų tebuvo tik simbolinis gestas, nes Rusija tesugebėjo į manevrus nusiųsti labai mažą skaičių laivų, o tuo tarpu kiti laivai stovėjo prisišvartavę savo bazėse, nes tiesiog neužteko pinigų jiems išplukdyti į jūrą.
Vakar išplatintame kasmetiniame pranešime „Karinis balansas“ instituto analitikai pažymi, kad praėjusių metų vasarį Rusijos karinio jūrų laivyno laivai, vadovaujami lėktuvnešio „Admirolo Kuznecovo“, baigė 2 mėnesius trukusią misiją, per kurią lankėsi ir Viduržemio jūroje. Tai esą buvo viena ilgiausių misijų nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Be to, spalį Rusijos karinis laivynas dalyvavo pratybose Venesueloje, o vienas karinis laivas prisijungė prie patrulinės misijos Adeno įlankoje, kur kovojama su piratais.
Tačiau analitikė Oksana Antonenko teigia, kad tai nesimbolizuoja didelio karinio sugrįžimo. Jos nuomone, tai tebuvo labiau simbolinės misijos.
Be to, analitikė teigia, kad Rusijos pergalė rugpjūtį vykusiame kare su Gruzija veikiau atskleidė ne Rusijos kariuomenės galią, o jos trūkumus. O. Antonenko spėja, kad kitąmet Rusijos karinis biudžetas kentės nuo dar didesnio deficito.
„Rusijos kariuomenė turi nueiti ilgą kelią, kad atsigautų nuo 20 metų trukusio blogo valdymo“, - teigiama ataskaitoje. Pabrėžiama, kad Rusijos kariniame jūrų laivyne tėra 12 branduolinių povandeninių laivų, 20 pagrindinių karinių laivų ir vienas lėktuvnešis. Pastarąjį laivą nuolat seka 2 laivai, nes baiminamasi, kad jis gali sulūžti.
Ekspertai teigia, kad Rusijos BVP dalis, skiriama karinėms reikmėms, Rusijoje sumažėjo nuo 5,25 proc. 1998 metais iki 3,9 proc. 2007-aisiais.
O. Antonenko teigia, kad Rusija turėjo pakankamai pinigų, kad pasiektų savo karinius tikslus. Tačiau pačioje kariuomenėje trūko sutarimo. Dalis kariuomenės siekė ir toliau koncentruotis ties šalies teritorine gynyba, o kita dalis, tarp kurios yra ir vadovybės branduolys, siekia veikti už Rusijos sienų.
Tiesa, ataskaitoje pažymima, kad užduotis atgaivinti nacionalinį pasididžiavimą Rusijos armija buvo įgyvendinta.
Pabrėžiama, kad Rusija itin jautriai reagavo į NATO plėtros programą, kurioje užsimenama apie galimą Ukrainos ir Gruzijos narystę. Teigiama, kad Maskva nesupranta, ko siekia NATO šia plėtra, todėl O. Antonenko ragina NATO pradėti kitokio pobūdžio dialogą su Kremliumi.
Tiesa, pastebimi ir kai kurie palankūs ženklai, leidžiantys tikėti glaudesnio NATO ir Rusijos bendradarbiavimo. Rusija sutiko leisti NATO naudotis savo šiauriniu koridoriumi savo teritorijoje siekiant aprūpinti aljanso karius Afganistane.
Tarptautinio strateginių studijų instituto generalinis direktorius Johnas Chipmanas teigia, kad Gruzijos ir Rusijos konfliktas privertė Rusiją galvoti apie radikalias permainas kariuomenėje. Tarp planuojamų reformų yra visiškai profesionalios armijos sukūrimas. „Šis restruktūrizavimas galėtų padaryti Rusijos ginkluotąsias pajėgas labiau gebančias atsakyti į modernius pavojus“, - teigia direktorius.
