Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Nemakščiuose (Raseinių rajonas) veikia „Muziejuks“ – Leono Tamulevičiaus įkurtas technikos muziejus. Muziejaus pasididžiavimas – aštuonratis savaeigis vežimas. L. Tamulevičius pririnkęs tiek eksponatų, kad apsilankiusieji muziejuje nusprendžia: ieškoti eksponatų apylinkėse – beviltiška.
Ekskursija – su muziejaus įkūrėju
L. Tamulevičiaus kieme plazda Žemaitijos vėliava. „Kiek turite laiko?“ – pasiteirauja ponas Leonas ir pradeda ekskursiją.
Iš karto nė neįtartum, kad sodyboje gali tilpti tiek eksponatų. Kieme į akis krenta buvusios milicijos žiguliukas su užrašu VAI. Sode ir po stogu stovi įvairių laikmečių, skirtingos paskirties technika. Pono Leono eksponatai „atgaivinti“ – jie veikia ir šiandien.
Muziejaus įkūrėjas sustoja ties aštuonračiu vežimu. Jį pagal Pšemislovo Neveravičiaus brėžinius, susirinkęs senų detalių, sukonstravo pats L. Tamulevičius. Pritvirtino ir variklį.
P. Neveravičių iš primirštų archyvų „ištraukė“ šiaulietis dizaineris Vilius Puronas. Ponas Leonas savo muziejuje įrengė ekspoziciją, skirtą konstruktoriui, sudarė jo šeimos genealoginį medį.
Pralenkęs laiką
Kolekcininkas pasakoja: Nemakščių apylinkėse 1865–1936 metais gyvenęs bajoras P. Neveravičius, savamokslis konstruktorius, pirmasis pasaulyje sukūrė vežimą su aštuoniais ratais, galintį važiuoti sukant išcentrinio rato rankenas.
Šiandien keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi visų aštuonračių mašinų gamintojai: nuo kariškių naudojamų transporterių iki astronautų mėnuleigių.
L. Tamulevičius pademonstruoja, kaip pasikelia ratai: „tinginiu“ vadinamą mechanizmą šiandien naudoja vilkikų gamintojai.
Aštuonratis važiuoja stabiliai. Ant platformos įtaisytas stalas ir suoleliai – arbatai iš samovaro gerti.
1907 metais P. Neveravičius gavo Rusijos imperijos herbu pažymėtą patentą. Vokietijos pramonininkai konstruktoriui už išradimą siūlė 150 tūkstančių aukso rublių, bet žemaitis bajoras idėjos nepardavė.
P. Neveravičius kreipėsi į Anglijos patentų biurą. Šis paprašė tam tikros sumos pinigų ir paaiškinimų. Konstruktorius siuntė pinigus, bet sulaukė atsakymo, kad panašaus išradimo patentas išduotas anglui.
Ponas Leonas svarsto: gal būtų verta per teismus sugrąžinti P. Neveravičiaus autorystę ir šlovę.
L. Tamulevičiaus yra atkurtos Aštuonratės važiuoklės draugijos pirmininkas. 1910 metais šią draugiją įkūrė P. Neveravičius, tikėdamasis pradėti serijinę aštuonračio gamybą.
Demonstruos kiną
Tėvų sodyboje muziejų L. Tamulevičius atidarė 2007 metais. Ponas Leonas stebina atverdamas vis kito statinio duris. Ko tik už jų nėra! Technikos vertybės, padargai, senoji kalvė...
Jei tik kuris daiktas sudomina, kolekcininkas akimirksniu beria jo istoriją.
Ilgiau sustoja ties žirnių rūšiavimo aparatu iš tarpukario. L. Tamulevičius aparatą demonstravo šventėje Raseiniuose – prietaisas puikiai veikia, tik atsisijojantys žirniai sukelia baisų triukšmą.
Kolekcininkas yra surinkęs visą reikiamą įrangą kinui demonstruoti. Galbūt jau kitą vasarą kino teatro idėja bus įgyvendinta.
L. Tamulevičius nenustoja stebinti. „Užveda“ gramofoną – kambarys prisipildo senos melodijos garsų.
Tarpukario radijas užgroja kuo švariausiu garsu.
Dar vienas įdomus radijas, kurio skydelye – lietuviški žodžiai. Tokių egzempliorių, sako ponas Leonas, buvo pagaminta nedaug. Susigriebta – lietuvių kalbą pakeitė rusiški užrašai.
Eksponatų istorijos
Siuvėjo, batsiuvio, audėjos kampas. Ekspozicijos, skirtos miškininkams, gaisrininkams, Žemaičių plento tiesimo darbams, Nemakščių bažnyčios statybai – visa tai slypi už pastato durų, ant kurių užrašyta „Muziejuks“.
O kur dar didžiulė raktų kolekcija ar tokie išskirtiniai eksponatai, kaip rekruto lagaminas, iš tremties parvežtos medinės girnos.
L. Tamulevičius surinko gausią informacija apie Nemakščių kraštą, jo gyventojus.
Paima batus – blizga tarsi nauji. Pasakoja: ši pora iš JAV buvo atsiųsti vietos gyventojui dar 1920 metais.
Batai įmauti į guminius kaliošus, kad einant nesipurvintų. Ant kaliošų matyti dabar garsios padangų gamintojos firmos „Goodyear“ ženklas.
Kolekcininkas didžiuojasi: muziejų aplankiusiems amerikiečiams seilė nutįso pamačius tokius batus.
Batai po savininko mirties buvo rasti suvynioti į laikraštį. L. Tamulevičius prisimena, kad šis žmogus vaikščiodavo suplyšusiais guminiais, surištais vielute... Atsiųstąją porą taupė visą gyvenimą.
Ponas Leonas ištraukia medinę lazdą su trimis paslaptimis. Atsukus vieną jos dalį, rankose turi šakutę, atsukus kitą – peilį. To negana – lazda slepia ir stikliuką.
Per kiek laiko įmanoma surinkti tokią ekspoziciją? Leonas sako eksponatus pradėjęs kaupti nuo jaunystės. Paskui atėjo laikas armijai, šeimai. Pastarieji dešimtmečiai atiduoti muziejininkystės aistrai.
Dar vieni Pilėnai
L. Tamulevičius rekomenduoja kelionės jo muziejumi nebaigti. Įdomus Nemakščių lurdas, pastatytas buvusios koplyčios vietoje, akmeninė bažnyčia.
Netoliese kuriamas valdovų parkas, kuriame jau stovi Lietuvos karaliaus Mindaugo ir kunigaikščių medžio skulptūros.
Jūkainių pažintinis-rekreacinis takas pritaikytas ir poilsiui, ir pramogoms. Keliaujant įrengtais takais paprasta pažinti gamtos vertybes, nes stovi informaciniai stendai, rodyklės. Garsių Lietuvos drožėjų skulptūros vaizduoja mitologinius personažus, gyvūnus.
Didysis ratas siekia 3,5 kilometro, mažasis – 1 kilometrą.
Prieš keletą metų istorikai, archeologai susiginčijo dar kartą: galbūt legendinė Pilėnų pilis stovėjo ant Molavėnų piliakalnio?
Du piliakalniai stovi dešiniajame Šešuvies krante. Molavėnų piliakalnių kompleksui priklauso valstybės saugomi objektai – ąžuolas ir mitologinis Skirtinio akmuo.
Molavėnų piliakalnių komplekse įrengti laiptai bei takai, scena, atokvėpio aikštelės, informacinės rodyklės, stendai.
Iškirsti menkaverčiai krūmynai ir medžiai atidengia apylinkių grožį.
