Praėjo beveik dveji metai nuo aukštojo mokslo reformos pradžios. Pavasarį paaiškės, kuriems studentams teks krapštyti pinigines, o kurie toliau galės tęsti studijas nemokamai. Tačiau aukštosiose mokyklose dar liko trečiakursiai ir ketvirtakursiai, kuriuos reforma palietė kiek kitaip – pastarieji įstojo į universitetus iki 2009 m. ir jiems įsigaliojo 8 svertinio vidurkio sistema. Tai reiškia, jog į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems iki šio laiko, tačiau turintiems bendrą semestro vidurkį mažesnį nei 8, reikia sumokėti 520 Lt studijų įmoką.
Dar 2008 metų rugsėjį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir kitų universitetų tiksliųjų mokslų studentai tokiais skambiais šūkiais kaip „Aš už mokslą nemokėsiu, nes kitaip badu nudvėsiu“ bandė protestuoti nustatytam gerai besimokančio studento statusui, bet rezultato nepasiekė. Aštuoneto riba tiksliųjų mokslų atstovams pasirodė per aukšta kartelė – ten įprastai džiaugiamasi apskritai išlaikius egzaminą, o didesnį nei 8 vidurkį turi tik maža dalis geriausiųjų studentų.
Remiantis 2008 metais žiniasklaidoje skelbiamais duomenimis, prieš dvejus metus šiame universitete gerai besimokančių dalis sudarė 9,1 proc. Palyginti – Muzikos ir teatro akademijoje jų buvo per 80 proc. Situacija nėra labai pasikeitusi ir iki dabar, nors VGTU kartelė galiausiai buvo kiek nuleista: nuo 8 iki 7,75.
Ar tikrai realinių ir humanitarinių bei socialinių mokslų disciplinoms galima taikyti tuos pačius standartus? Paprašiusi kelių skirtingų specialybių tiksliųjų mokslų studentų, įstojusių pagal naująją (poreforminę) tvarką, parodyti savo kurso rotacijos rezultatus, pastebėjau, jog turinčių aštuonių ir didesnį svertinį vidurkį yra mažuma. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete pirmakursių, studijuojančių statistiką ir turinčių aštuonių bei didesnį svertinį vidurkį po pirmosios sesijos yra du žmonės iš trisdešimt devynių. Taigi peršasi prielaida, kad ir po dvejų metų bendras kurso vidurkis gali nesiekti aštuoneto. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, studentai, priimti į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas nuo 2009 m., po pirmųjų dvejų studijų metų, o ištęstinių studijų atveju – pabaigę pusę studijų programos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jų studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 proc. mažesnis negu atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Tad, pavyzdžiui, jeigu bendras kurso svertinis vidurkis po dvejų metų rotacijos yra 7, tai už studijas turės mokėti studentai, kurių vidurkis bus žemesnis nei 5,6.
Tokia sistema atrodo daug logiškesnė, tačiau ar neliko nuskriausti dabartiniai trečiakursiai ir ketvirtakursiai, kuriems buvo pritaikyta aštuoneto sistema?
Aistė Verbylaitė
