Sportininkui buvo paskirtas didžiausias galimas diskvalifikacijos laikotarpis, nes sportininkas antrą kartą per pastaruosius 10 metų pažeidė pasaulio antidopingo kodekso ir Lietuvos antidopingo agentūros taisykles.
Spalio 17 dieną tapęs absoliučiu Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini 25-osios atvirosios taurės varžybų nugalėtoju N. Bružas atsisakė pateikti mėginį. „Jau prieš varžybas žinojau, kad sportininkai bus tikrinami, tačiau mane nuramino, kad viskas bus gerai ir nėra ko jaudintis. Aš ir neėmiau į galvą, sudalyvavau, nulipau nuo scenos ir mane pakvietė“, - portalui tv3.lt pasakojo kurį laiką tylos siena atsitvėręs sportininkas.
„Manau, kad kažkam trukdžiau, tiesiogine ta žodžio prasme... Galbūt būtent todėl mane ir patikrino“, - pečiais traukė N. Bružas.
- Apie dopingą ir kultūrizmą kalbam nuolat...
- Dopingas šiame sporte visada buvo. Tai yra faktas. Tačiau antidopingo agentūra nusprendė parodyti, jog dirba, kai buvau pačiose aukštumose. Ir praeitą mano sezoną kažkas panašaus buvo: laimėjau, patikrino. Šįkart vėl laimėjau. Tarsi viską specialiai jie susiplanavo.
- Sprendimas šokiravo?
- Žinoma, šiek tiek. Tačiau per daug dėl to nepergyvenu. Yra, kaip yra. Juk nieko nepakeisiu. Aišku, galėjau eiti, aiškintis...
- Kiek palaikymo, užuojautos sulaukei iš kitų kolegų?
- Draugai, kurie mane gerai pažįsta, tikrai mane labai palaikė... Tačiau visada atsiras žmonių, kurie pabandys tave, netiesiogine prasme, apspjauti ir „užstumti“. Teko skaityti įvairių komentarų interneto erdvėse. Buvo ir kandžių pasisakymų, bet nieko baisaus – tokių dalykų būna kiekviename sporte. Dažniausiai piktai komentuoja žmonės, kurie nežino tiesos, nėra to išgyvenę.
- Ar jau turi aštuonių metų planą?
- Visų aštuonių metų dar tikrai nesu susiplanavęs (juokiasi). Sportuosiu savo malonumui. Gal ateityje sugalvosiu dalyvauti kitos federacijos varžybose. Bet kol kas pabūsiu ramiai.
- Kultūrizmas be dopingo yra įmanomas?
- Žiūrint kokio lygio tasai kultūrizmas. Jeigu sportuoji dėl savęs ir neplanuoji dalyvauti varžybose – taip, įmanomas. Bet jeigu nori kažką pasiekti, eiti tolyn – tikrai ne. Visi tai žino. Tai yra vieša paslaptis. Be jo tikrai neįmanoma. Visi vartoja ir nėra, ko čia slėpti.
- O kur visi „natūralai“?
- Natūralai (juokiasi)? Tokių nėra.
- Bet kaip su „Mr. Olympia“ konkursu, kuri sulaukia tiek dėmesio. Iš ten negirdime jokių skandalų apie dopingą.
- Nežinau, gal ten kitokia sistema, gal ranka ranką plauna. Na, o pas mus... Kažkam užkliuvau. Gal tiesiog nereikėjo laimėti (juokiasi).
- Skaudžiausia, matyt, tai, kad buvo planuojama vykti į pasaulio čempionatą?
- Taip, tokie planai buvo. Bilietai buvo derinami, viešbučiai, lagaminai beveik sukrauti., tačiau pasikartosiu – gavosi, kaip gavosi.
- Kaip manai, kada sportininkas supranta, kad jam reikia neleistinų preparatų?
- Viskas yra paprasta: sportuoji, tobulėji, sportuoji, forma gerėja, sportuoji, niekas nesikeičia, vėl sportuoji ir supranti, jog stovi vietoje. Tada pagalvoji, kad reikėtų kažko daugiau, supranti, kad nori pereiti į kitą lygį. Tada atsiranda mintis apie tai, kas yra draudžiama. Bent jau mano atvejis buvo toks.
- Jeigu galėtumei grįžti į praeitį, ar darytum ką nors kitaip?
- Manau, kad ne. Man šis sportas yra daugiau negu sportas. Visada toks buvo. Tai mano gyvenimo būdas. Jei ir turėčiau galimybę, nieko nekeisčiau.
- Bet tai brangu... Draudžiami preparatai yra brangūs.
- Galima sakyti, kad tai vienas brangiausių dalykų šiame sporte. Bet nepamirškime, kad pasiruošimui reikalinga ne tik „chemija“. Maistas yra brangus, juk valgome daug, papildai brangūs... Ne viskas yra „chemija“.
- Ar niekada nebijojai, kad ta „chemija“ gali pakenkti organizmui?
- Būdavo taip, ne tik pagalvodavau, esu turėjęs operacijų... Pasakysiu taip: yra blogų dalykų, tikrai. Bet sportininkas dėl rezultatų visada rizikuos.
