Šį sezoną Kanados klubas kaip reikiant pakeitė savo žaidimo stilių, nemažą naštos dalį nuimdami nuo Kyle’o Lowry ir DeMaro DeRozano pečių.
„Raptors“ treneris Dwane’as Casey stengiasi išplėsti puolimą ir į jį įtraukti kuo daugiau žaidėjų. Tačiau klausimas išlieka atviras – ar Toronto klubas atėjus lemiamos kovoms negrįš prie anksčiau sau įprasto žaidimo, kai kamuolį rankose laikydavo du lyderiai, turėję visišką veiksmų laisvę?
Pastaruoju metu Kanados ekipa atsidūrė nedidelėje duobėje, kurios metu išryškėjo senos bėdos. Kai rezultatas būna apylygis, galima išvysti kaip ties perimetru „Raptors“ perdavinėja kamuolį, laukdami, kol kažkas išspręs jų problemas.
Dažniausiai sprendimo imasi D.DeRoznas arba K.Lowry. Tačiau kas dar vertas pasitikėjimo atsinaujinusioje „Raptors“ komandoje?
Bandydamas atsakyti į šį klausimą JAV apžvalgininkas Danielis Reynoldsas įvertino visus „Raptors“ žaidėjus ir suskirstė juos pagal tai, kaip jais galima pasitikėti lemiamu rungtynių metu.
Žinoma, viršuje atsidūrė K.Lowry ir D.DeRozanas, o iš karto už jų nugarų – sezono atradimu tapęs gynėjas Fredas VanVleetas.
„Kai kamuolys atsiduria Fredo rankose ir jis rengiasi veržtis ar mesti tritaškį, apima geras jausmas. Matant jo ramybę ir pasitikėjimą savimi, sirgaliai irgi jaučiasi ramūs. „Raptors“ privalo lemiamu metu žaisti su Fredu, nes jis visad priima teisingus sprendimus.
Labiausiai pasitikėjimą šiais metais kelia DeMaras, tačiau pasirinkęs jį, K.Lowry ar F.VanVleetą neprašausi. „Raptors“ su jais gyvens ir mirs“, – mano D.Reynoldsas.
Toliau - Serge’as Ibaka ir C.J. Milesas. Tik vėliau ateina J.Valančiūno eilė.
„Jonas - puikus baudų metikas, o tai nėra taip jau nevertinga. Tačiau, kas jam trukdo, tai greitis. O varge, kaip tai jam kartais trukdo! J.Valančiūno akcijas mažina ir pats D.Casey, kuris vis dar galutinai nepasitiki centru. Mes jau matėme, kaip kartais jis išnaudoja JV, o kartais nenumano, kaip ir kada jį panaudoti. Ir pats Valančiūnas kartais atrodo pasimetęs“, – mano apžvalgininkas.
Apžvalgininko žodžiuose tikrai yra tiesas – nors JV šiame sezone yra akivaizdžiai patobulėjęs, bet tai jam daugiau laiko aikštėje negarantuoja.
Jonas pradėjo mesti tritaškius, stipriai pagerino gynybą, ypač nuo derinio du prieš du, geriau mato aikštę ir priima vis geresnius sprendimus aikštėje.
Už tokį žaidimą centras sulaukė ekipos draugų ir to paties D.Casey pagyrų, bet praleidžiamas laikas aikštėje vis dar neauga. Pasitikėjimas lemiamu metu taip pat išlieka problema ir tikrai ne visada Joną išvysime aikštėje ketvirtojo kėlinio metu.
J.Valančiūnas žaidžia vos po 22,5 minutės. Tai net trimis minutėmis trumpiau nei karjeros vidurkis. Per tokį trumpą laiką lietuvis renka po 12,7 taško (antras rezultatas karjeroje) ir atkovoja 8,6 kamuolio.
Tad klausimas išlieka atviras – kaip stipriai „Raptors“ pasirengusi pasitikėti J.Valančiūnu?
