Pasinaudodami orbitinio teleskopo „Hubble“ surinktais žvaigždžių judėjimo duomenimis, astronomai sukūrė vizualizaciją, parodančią, kaip keisis Kentauro Omega spiečių sudarančių žvaigždžių padėtis dangaus skliaute per artimiausius 10000 metų.
Praėjusią savaitę orbitinis teleskopas „Hubble“ užfiksavo toliausią nuo mūsų esantį objektą, kuris nutolęs nuo mūsų 13 milijardų šviesmečių atstumu. Šį kartą jo tyrimų objektas kosminiais mastais yra gerokai arčiau mūsų. Paukščių Tako galaktikoje esantį Kentauro Omega (Omega Centauri) kamuolinį žvaigždžių spiečių sudaro beveik 10 milijonų žvaigždžių. Visi šie objektai „suspausti“ palyginti ankštoje erdvės dalyje ir sukasi aplink bendrą gravitacijos centrą, todėl žvaigždžių veiklos aktyvumas čia yra didelis.
Pirmą kartą Kentauro Omega 137 mūsų eros metais savo sudarytame astronominiame kataloge aprašė Ptolemėjas, kuris tada šį objektą įvardijo kaip vieną žvaigždę. Edmondas Halley'us 1677 metais jam suteikė ūko pavadinimą, kol galiausiai anglų astronomas Johnas Williamas Herschelis devynioliktojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje nustatė, jog tai visgi yra žvaigždžių spiečius. Tuo tarpu „Hubble“ techninių galimybių pakako tam, kad nustatyti daugiau kaip 100 000 pavienių žvaigždžių judėjimo tendencijas.
Tokie tyrimai reikalingi tam, kad mokslininkai galėtų geriau suprasti spiečių formavimosi ypatumus; jie taip pat padeda nustatyti, ar kur nors spiečiaus viduje nėra pasislėpusios juodosios skylės. Baltimorėje įsikūrusio instituto „Space Telescope Science Institute“ specialistai išanalizavo teleskopu „Hubble“ per ketverių metų laikotarpį (nuo 2002 iki 2006 metų) darytas tiriamojo kosmoso regiono nuotraukas. Ketveri metai Visatos požiūriu yra itin trumpas laiko tarpas, tačiau to pakako žvaigždžių padėties pokyčiams nustatyti ir informaciją ekstrapoliuoti 10000 metų į priekį. Matematiškai tokią prognozę galima atlikti ir ilgesniam laiko tarpui, tačiau tiksliai įvertinti kosminės dinamikos ypatumus yra sudėtinga. Astronomų sukurtą animaciją galite peržiūrėti šiame vaizdo siužete.
