Per teleskopus Merkurijus bus matomas kaip juodas taškas, slenkantis per Saulės diską. Jeigu orai bus palankūs, šį įvykį bus galima stebėti apie 7,5 valandos.
„Iš pradžių atrodys, kad Merkurijus išgraužė Saulės kraštelį, o vėliau jis labai lėtai slinks per ją, kol pasieks kitą pusę, – sakė Paryžiaus observatorijos astronomas Pascalis Descampsas. – Tai įvyksta retai, nes Saulė, Merkurijus ir Žemė turi beveik tobulai išsirikiuoti vienoje linijoje.“
Merkurijus, mažiausia pripažinta Saulės sistemos planeta, apskrieja aplink mūsų centrinį šviesulį per 88 dienas, o tarp Žemės ir Saulės atsiduria kas 116 dienų.
Tačiau jo orbita šiek tiek pakrypusi Žemės orbitos atžvilgiu, todėl paprastai Merkurijus praslenka aukščiau arba žemiau Saulės disko.
Kito reiškinio teks laukti šimtmetį
Vis dėlto per kiekvieną šimtmetį abiejų planetų orbitos susiderina taip tiksliai, kad netgi astronomai mėgėjai gali stebėti tą mažytę planetą, skriejančią už dešimčių milijonų kilometrų.
Kaip nurodo Britanijos karališkoji astronomijos draugija (RAS), visą Merkurijaus tranzitą bus galima stebėti didelėje Vakarų Europos dalyje, Šiaurės ir Vakarų Afrikos vakariniuose regionuose, Šiaurės Amerikos rytuose ir didžiojoje Pietų Amerikos dalyje. Jis prasidės 11 val. 12 min. Grinvičo (14 val. 12 min. Lietuvos) laiku, o pasibaigs 18 val. 42 min. (21 val. 42 min.).
Kitur Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje, likusioje Afrikos dalyje ir daugumoje Azijos regionų bus matoma tik dalis šio reginio.
Tuo tarpu stebėtojai Rytų Azijoje ir Australazijoje tranzito visiškai nematys.
