Europos Astronomijos tyrimų organizacija patvirtino, kad kosminio teleskopo „Hubble“ užfiksuota galaktika UDFy -38135539 yra pats tolimiausias žinomas Visatos objektas.
„Hubble“ šią galaktiką, esančią už maždaug 13,1 milijardų šviesmečių nuo Žemės, aptiko 2009 metais, tačiau tik dabar Europos šalių astronomai, atlikę stebėjimus didžiuoju Europos pietinės observatorijos (ESO) teleskopu Čilėje, patvirtino, jog tai tolimiausias mokslui žinomas kosminis objektas, skelbia „Space.com“.
UDFy -38135539 galaktikoje yra apie milijardą žvaigždžių, susiformavusių pačioje Visatos kūdikystėje, tepraėjus 600 milijonams metų po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai mano, kad jis įvyko prieš 13,7 milijardus metų.
Europos Astronomijos tyrimų organizacijos mokslininkai didžiuoju ESO teleskopu šią galaktiką stebėjo 16 valandų, o po du mėnesius analizavo stebėjimų rezultatus. Šio tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Nature“, teigiama pranešime.
Pasak mokslininkų, labai nutolusių galaktikų stebėjimas yra sunkus uždavinys. Iš jų atsklindanti šviesa yra labai blausi, galaktikos atrodo mažos ir neryškios. Be to, dabar mus pasiekianti UDFy -38135539 šviesa, kurios didžioji dalis yra infraraudonųjų bangų ruože, yra iš tų laikų, kai Visata dar nebuvo visiškai permatoma – ją gaubė vandenilio dujų rūkas.
„Tai pirmasis atvejis, kai esame visiškai tikri, jog stebime vieną iš galaktikų, išnirusių iš ankstyvąją Visatą gaubusio rūko“, – sakė viena „Nature“ paskelbto straipsnio bendraautorė, Paryžiaus Pietinio universiteto (Paris –Zud) astronomė Nicole Nesvadba.
Atstumas iki UDFy -38135539 buvo apskaičiuotas analizuojant, kaip UDFy -38135539 šviesos spektro iškraipymą lėmė Visatos plėtimasis. Iki šio laiko pačiu tolimiausiu žinomu kosminiu objektu buvo pernai atrastas gama spindulių, kurie iki Žemės keliavo maždaug 13 milijardų metų, šaltinis. Pačia tolimiausia galaktika buvo laikoma IOK-1, kurios šviesa mus pasiekė po 12,88 milijardų metų.
