Astronautės Lisos Nowak (Lizos Novak) išpuolis prieš savo meilės varžovę antradienį sukrėtė glaudžią NASA bendruomenę, pripratusią, kad jos nariai demonstruotų tik "gerą elgesį" ir nesiveltų į meilės trikampius.
Johnsono (Džonsono) kosmoso centro (JKC) direktorius Michaelas Coatsas (Maiklas Koutsas) pranešime spaudai teigė, kad kosmoso agentūrą "labai nuliūdino šis tragiškas įvykis" ir kad L.Nowak, gyvenanti Hiustone su likusiu NASA astronautų korpusu, išeis atostogų, kurios draudžiamos tarp kosmoso skrydžių be atskiro pranešimo.
JKC atstovas spaudai Johnas Ira Petty (Džonas Ira Petis) teigė, kad L.Nowak darbas buvo pavyzdinis ir kad niekada nesimatė jokių ženklų, kad ištekėjusi trijų vaikų motina turėtų problemų.
"Mes priblokšti. L.Nowak puikiai padirbėjo per 121-ąjį", - teigė jis, galvoje turėdamas erdvėlaivio skrydį praėjusių metų liepą, kuris buvo vienintelė jos kelionė į kosmosą.
Tačiau jis pridūrė: "Mes paprastai nesidomime asmeniniais mūsų darbuotojų reikalais".
L.Nowak vyras taip dirba NASA, tačiau jos tėvai nurodė, kad vos prieš kelias savaites pora po 19 metų santuokos išsiskyrė.
Antradienį L.Nowak už 25 500 dolerių užstatą buvo paleista iš kalėjimo. Pirmadienį ji buvo suimta Floridos Orlando mieste dėl JAV oro pajėgų kapitonės Colleen Shipman (Kolin Šipman), kurią laikė savo varžove dėl astronauto Billo Oefeleino (Bilo Ofeleino) jausmų, užpuolimo. L.Nowak buvo pateikti keli kaltinimai, įskaitant pasikėsinimu nužudyti.
43 metų JAV karinio jūrų laivyno kapitonei L.Nowak gresia maksimali kalėjimo iki gyvos galvos bausmė, jeigu ji bus pripažinta kalta dėl mėginimų pagrobti ir įvykdyti pirmojo laipsnio žmogžudystę.
Policija teigė, kad L.Nowak nuvažiavo 1 530 km iš Hiustono į Orlandą mūvėdama sauskelnes, kad jai nereikėtų sustoti nusišlapinti, ir kad suspėtų palaukti C.Shipman, kuri turėjo atskristi į Orlandą iš vieno Teksaso miesto.
L.Nowak buvo suimta anksti pirmadienį Orlando oro uoste, kai užsidėjusi peruką ir apsivilkusi neperšlampu apsiaustu pasekė ir užpuolė C.Shipman. Pasak policijos, ji turėjo su savimi krepšį ginklų, įskaitant naują plieninį plaktuką, naują peilį ir užtaisytą pistoletą.
"Faktai, kad ponia Nowak nuvažiavo maždaug 1 500 km, šlapinosi į sauskelnes, kad nereikėtų sustoti, nakvojo viešbutyje, už kurį susimokėjo grynais pinigais, registracijai pasakė išgalvotą pavardę ir adresą, slapta pasekė savo auką ir užpuolimo metu turėjo kelis mirtinai pavojingus ginklus, suteikia tyrėjui pagrindo manyti, kad ji norėjo nužudyti panelę Shipman", - rašė tyrimą atliekantis pareigūnas Williamas Bectonas (Viljamas Bektonas).
Pasak policijos pranešimo, pirmadienį netrukus po 3 val. nakties L.Nowak Orlando tarptautinio oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo prie C.Shipman mašinos ir paprašė leisti pasinaudoti jos mobiliuoju telefonu.
C.Shipman atsisakė, bet "šiek tiek pravėrė langą, kad L.Nowak girdėtų, ką ji sako. Pro lango plyšį L.Nowak papurškė jai į veidą kažkokiais chemikalais", kurie apdegino jai akis, teigiama parodymuose. Tačiau C.Shipman sugebėjo nuvažiuoti ir išsikviesti pagalbą.
Policija sulaikė L.Nowak, kai ją atpažino C.Shipman.
Astronautė policijai tvirtino neketinusi padaryti C.Shipman fizinės žalos, bet tik norėjusi ją "pagąsdinti" ir pasikalbėti su ja apie B.Oefeleiną.
"Tai labai neįprasta, turint galvoje astronautų discipliną", - sakė medicinos praktikantas Kenas Forresteras (Kenas Foresteras) gyvenantis tame pačiame rajone kaip ir L.Nowak bei jos šeima.
"Gyvenu čia visą savo gyvenimą, bet niekada negirdžiu, kas vyksta už tos tvoros", - teigė jis, rodydamas į aptvertą kosmoso centrą.
"Mane nustebino tai, kas įvyko, bet žinote, ką jie sako: kūnas yra silpnas", - teigė netoliese esančios parduotuvės darbuotojas Henry Gluzmanas (Henris Glazmanas).
Dviejų aukštų L.Nowak namo, esančio medžiais apsodintoje gatvėje netoli kosmoso centro, durų niekas neatidarė, o kaimynai nedaug ką galėjo papasakoti.
"Pažįstu juos dešimt metų. Jie tikrai buvo graži šeima. Nesimatė jokių blogų ženklų", - teigė viena kaimynė.
Vieno baro ir restorano, kuriame mėgsta lankytis NASA darbuotojai, vadovė sakė nekalbėsianti apie šį incidentą, nes jis "nedaro garbės NASA".
Dauguma NASA darbuotojų taip pat nenorėjo kalbėti šiuo klausimu. Kai kurie iš jų būgštavo, kad šis incidentas taps dar viena juoda dėme NASA, vis dar mėginančios atsigauti po 2003 metų erdvėlaivio "Columbia" katastrofos, istorijoje.
"Tiesiog manau, kad šios žinios šokiruoja", - sakė vienas darbuotojas.
Tačiau nereikėtų pernelyg stebėtis, nes "tai tik parodo, kad visi yra žmonės, kad ir kas jie būtų: astronautai ar eiliniai darbininkai", pažymėjo parduotuvės savininkas Vilas Jalpuras (Vilas Džalpuras).
Legendinis astronautas Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas), tapęs antruoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, per televizijos CNN pokalbių laidą "Larry King Live" teigė, kad NASA veikiausiai turėtų atidžiau sekti asmeninį astronautų gyvenimą.
"Jeigu kas nors pagal savo pareigas būtų atidžiau stebėjęs žmones, galbūt jis būtų tai pastebėjęs ir paskelbęs kokį nors įspėjimą", - sakė jis.
1987 metais tapusi karinio jūrų laivyno karininke, L.Nowak dvejus metus nuo 1996-ųjų Johnsono kosmoso centre rengėsi tapti astronaute.
Ji dirbo misijų kontrolės centre kaip pagrindinė ryšio su erdvėlaivių įgulomis specialistė ir praėjusių metų liepos 4 - 17 dienomis su erdvėlaiviu "Discovery" skrido į Tarptautinę kosmoso stotį.
B.Oefeleinas, L.Nowak kolega iš Johnsono kosmoso centro, buvo 2006 metų gruodžio 9 - 22 dieną įvykusios "Discovery" misijos pilotas.
Jo NASA biografijoje rašoma, kad jis turi du vaikus, tačiau ar jis yra vedęs, nenurodoma.
B.Aldrinas tvirtino, kad jis yra išsiskyręs.
L.Nowak policijai teigė, kad jos ryšiai su B.Oefeleinu buvo "daugiau negu darbiniai santykiai, bet mažiau negu romanas".
Pasak policijos, L.Nowak automobilyje taip pat buvo rastas laiškas, kuris rodo, "kaip stipriai ponia L.Nowak myli poną Oelfeleiną".
