Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) steigėjai ir darbuotojai svaidosi kaltinimais. Nesutariama, ar teisingai ir atsakingai buvo panaudotos valstybės lėšos. Oficialiai dar nepatvirtinus Kultūros ministerijos auditorių kritiškų išvadų dėl finansinės tvarkos viešojoje įstaigoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, dar vieną auditą inicijuoja sostinės savivaldybė. Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė yra viešosios įstaigos steigėjos.
Pasak Vilniaus mero Juozo Imbraso, Kultūros ministerijos atliekamas patikrinimas iškėlė klausimus, į kuriuos galėtų atsakyti nepriklausomas auditas. „Kultūros ministerijos išvados ir nepriklausomų auditorių vertinimai padėtų sudaryti objektyvų vaizdą apie realią padėtį šioje įstaigoje“, – savivaldybės pranešime cituojamas J. Imbrasas.
Praėjusią savaitę paskelbtoje tarpinėje Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaitoje apie praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą pažymima, kad įstaiga galimai neteisingai ir neatsakingai įsisavino lėšas ir vykdė apskaitą.
VEKS darbuotojai tikina, kad kultūros ministerija „klaidina visuomenę“, skelbdama dar nebaigto audito išvadas. VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ pirmadienį paskelbtame pranešime cituojami tokie E. Bajorinienės žodžiai: „Vidaus auditas, atliekamas Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus, yra nebaigtas, viešajai įstaigai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” oficialios pastabos nėra pateiktos, todėl komentuoti audito išvadų neįmanoma. Jau pernai VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” steigėjų prašė skirti nepriklausomą auditą, tačiau steigėjų nuomonė buvo, kad toks auditas nėra būtinas. Nepaisant išankstinių Kultūros ministerijos nuostatų, VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009” tikisi, kad Kultūros ministerijos atliekamas vidaus auditas išliks objektyvus“.
Kultūros viceministras, VEKS tarybos pirmininko pavaduotojas Gintaras Sodeika darbuotojų kritiką atmeta – esą įvardytos negerovės niekur nedings, o „nuodėmių sąrašas tik ilgės“. Anot jo, lėšos yra panaudotos ne taip, kaip reikia ir kitaip, nei buvo numatyta, nors tame ir neįžvelgta finansinio nusikaltimo požymių. „Kultūros ministerija suinteresuota, kad darbas vyktų toliau, tačiau ji nesitaikstys su vienos ministerijos įsteigtos įmonės diktuojamomis taisyklėmis“, – teigė kultūros viceministras.
Pasak E. Bajorinienės, viešoji įstaiga yra pasirengusi Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” įgyvendinimui, tačiau įstaigos darbuotojų motyvaciją mažina konstruktyvaus darbo trūkumas“. Pirmuosius tris 2008 m. mėnesius VšĮ aktyviai dirbo pagal steigėjų ir VEKS Tarybos patvirtintus planus, tikėdamasi, kad šie darbai bus finansuojami, tačiau Kultūros ministerija galutinai patvirtino tik 2 iš 49 projektų, o šiuo metu dėl įstrigusio finansavimo VEKS įsiskolinimas partneriams siekia daugiau nei 780 tūkst. litų, teigiama tą pačią dieną pasirodžiusiame pareiškime.
Minėtame pareiškime E. Bajorinienė kaltina Kultūros ministeriją formuojant klaidingą nuomonę, kad visos nacionalinės programos lėšos (apie 300 mln. litų) bus administruojamos VEKS. „Šias lėšas administruoja ir skirsto Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir geriausiu atveju, jei darbas vyks sklandžiai, 2008 m. iki 10 proc. šių lėšų bus administruojamos viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Už kitų lėšų panaudojimą atsakinga Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė“, – teigia E. Bajorinienė.
Savo pareiškimą paskelbė ir viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” darbuotojai, klausiantys, kokių tikslų siekiama platinant pranešimą apie preliminarias vidinio audito išvadas, neskelbiant pačių išvadų ir auditui nepasibaigus, ir kodėl VEKS pateiktiems projektams taikomi kitokie reikalavimai, nei kitiems Kultūros ministerijos finansuojamiems projektams.
Kaip praneša LRT, VEKS tarybos nariai Irena Veisaitė ir Arvydas Šaltenis teigia, kad, jei viešosios įstaigos „puolimas“ tęsis, jie atsisakys savo vietų taryboje. Kitas tarybos narys Faustas Latėnas spėja, kad įstaiga kritikuojama siekiant „programą pritraukti prie politinių tikslų, nes yra projektų, per kuriuos galima daryti sau reklamą“.
