Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga visam gyvenimui

Kai kuriems asmenims šiandien astma gali būti kontroliuojama taip sėkmingai, kad pacientas net pamiršta, kad serga, o kai kuriems, deja, reikia „susigyventi“ su sunkios astmos forma, kuri gali neretai pateikti nemalonių staigmenų. Manoma, kad apie penkis procentus visų Lietuvoje astma sergančių gyventojų serga sunkia arba labai sunkia jos forma – vis dėlto net ir išgirdus tokią diagnozę sprendimų yra.

Astma – kas tai per liga?

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu pasunkėja paciento kvėpavimas dėl bronchų susiaurėjimo ir gausesnės gleivių (uždegiminio sekreto) sekrecijos jų spindyje. Asmuo jaučia dusulį, krūtinės sunkumą bei veržimą, kosėja ir šie priepuoliai dažnai pasireiškia naktimis ir paryčiais. Pagal sunkumą astma būna:

• Lengvos formos astma;
• Vidutinio sunkumo astma;
• Sunki astma.

Astma taip pat gali būti:

• Alerginės kilmės astma – šios rūšies astma išsivysto organizmui reaguojant į įvairius išorinius veiksnius, pavyzdžiui, dulkių erkutes, plunksnas, tam tikrus alergenus maiste ar žiedadulkes bei kitas medžiagas. Alergine astma dažniausiai susergama vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Labai dažnai šis polinkis būna paveldėtas, organizme randama daugiau specifinių antikūnų. Atliekami alerginiai testai taip pat dažniausiai būna gana ryškiai teigiami.
• Nealerginės kilmės astma – šios rūšies astmos priežastys iki galo nėra aiškios, vis dėlto jos simptomai labai panašūs ar net identiški alerginei astmai. Astmos priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimo takų infekcija (kuri gali būti virusinės arba bakterinės kilmės), aplinkos užterštumas, labai šalto oro įkvėpimas, oro temperatūros ar klimato pokyčiai, netgi nervinė įtampa bei stresas. Nealerginės kilmės astma dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje; polinkis sirgti ja nebūtinai būna paveldėtas, o specifiniai testai nerodo alerginių procesų organizme. Asmens organizme paprastai nerandama specifinių antikūnų.

Kokie astmos simptomai, kaip ji diagnozuojama ir kaip gydoma?

Pagrindiniai astmos simptomai – priepuolinės eigos kosulys, dusulys, sunkumas ir veržimas krūtinėje, švilpimo garsas. Net ir tada, kai astma gerai kontroliuojama, jos eiga gali paūmėti ir net labai reikšmingai. Pagal tai, kokie simptomai, kokiu intensyvumu ir kaip dažnai jie pasireiškia, astma gali būti:

• Protarpinė – simptomai gana švelnūs, jie atsiranda naktimis. Priepuoliai nekamuoja dažniau nei vieną ar du kartus per mėnesį ir jų dažnis nėra didesnis nei dvi dienos per savaitę;
• Švelni ir nuolatinė – simptomai kamuoja dažniau nei du kartus per savaitę, tačiau ne daugiau nei keturias naktis per mėnesį;
• Vidutinė – tokia vidutiniškai aktyvi astma diagnozuojama tuomet, kai astmos simptomai pasireiškia praktiškai kasdien ir bent kartą per savaitę jie vargina naktį;
• Sunki – kai priepuoliai kamuoja net kelis kartus per dieną ir tai vyksta kiekvieną dieną ir, deja, beveik kiekvieną naktį. Tokia sunki astma, be abejonės, stipriai apriboja paciento veiklą ir prastina jo gyvenimo kokybę, priverčia jausti mirties baimę dūstant ir panašiai.

Pagal astmos sunkumą ir eigą paskiriamas ir gydymas. Tarkime, lengvos eigos astmai dažnai pakanka vartoti vaistus tik priepuolių atvejais ir vengiant provokuojančių veiksnių. O štai vidutinio sunkumo astmai vaistus gali reikėti vartoti nuolat (pavyzdžiui, kiekvieną dieną). Tuo tarpu sunkiai astmai kontroliuoti dar papildomai gali prireikti ir biologinės terapijos, kuri šiandien teikia itin daug vilties sergantiems gyvenimo džiaugsmą ribojančia sunkia astma. Be medikamentinio gydymo labai svarbi ir paciento edukacija, provokuojančių veiksnių kontrolė, bendradarbiavimas su gydytoju, gydymo režimo laikymasis, emocinės sveikatos palaikymas ir t.t.

Ligos diagnostikai (ir gydymo koregavimui) labai svarbus kvėpavimo funkcijos įvertinimas fonendoskopu. Kai įtariama alerginė astma, dažnai atliekami specialūs alerginiai odos testai. Astmos (arba kitų ligų) diagnozei taip pat būtini ir kiti tyrimai, tarkime, krūtinės rentgenograma, spirometrija ir pan.

Biologinė terapija – nauja viltis sunkios astmos gydyme

Jei astma itin sunki ir sunkiai kontroliuojama, gali būti naudingas ir naujas bei inovatyvus gydymo metodas – biologinė terapija, kuri turi būti derinama su įprastų vaistinių preparatų vartojimu. Tai gydymo būdas, kuris sėkmingai taikomas Lietuvoje keletą metų. Jis padeda sunkia astma sergantiems pacientams suretinti priepuolių pasireiškimą ir sumažinti šių priepuolių intensyvumą, dėl to – pagerinti sunkia astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir suteikti jiems naują viltį džiaugtis normalia kasdienybe. Jei ir Jus kamuoja sunki astma, tikrai verta apie biologinę terapiją pasikalbėti su savo gydytoju pulmonologu ar alergologu; jis gali suteikti daugiau informacijos ir įsitikinti, ar biologinė terapija būtų tinkama ir Jums, ar ne.