Kazachstano sostinėje Astanoje vidurvasary tradiciškai prasideda konferencijų, forumų, kitų reprezentacinių renginių maratonas. Beje, Astana – labia jaunas miestas: šiemet liepos 6-ąją Astana švenčia savo dvyliktąjį gimtadienį.
Liepos 1-2 dienomis čia vyko aukščiausio lygmens renginys, kuriame buvo atstovų iš Lietuvos. Tai jau trečiasis Astanos ekonomikos forumas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos delegacija, vadovaujama Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Tarp Lietuvos verslo delegacijos narių – daugiau kaip dešimtmetį Kazachstane sėkmingai veikiančios logistikos bei transporto bendrovės „TL Nika Group“ generalinis direktorius Vytautas Varasimavičius, bendrovės MFT vadovas Artūras Voronko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Astanos ekonomikos forumą įprastai atidarė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, savo įžanginėje kalboje pabrėžęs, jog „per pastaruosius penkerius metus Kazachstanas ir išgyveno ekonominį pakilimą, ir patyrė pasaulinės krizės spaudimą. Laiku įgyvendinus būtinas priemones, panaudojus rezervus pavyko ne tik įveikti krizę, tačiau ir išvengti recesijos bei visiškai atkurti finansinę sistemą“.
Simboliška, tačiau pirmąją forumo dieną formaliai pradėjo veikti bendra Rusijos ir Kazachstano muitų erdvė, kuri, pasak Kazachstano ministro pirmininko Karimo Masimovo, „pradėjo naują euroazinio ekonominio bendradarbiavimo etapą“.
Tyrinėjant forumo programą, pranešėjų bei dalyvių pavardes, akys stačiai raibsta nuo žvaigždžių, ekonomikos, politikos ir verslo lundgrenų bei tysonų.
Ekonomikos forumą pasveikino nuo ESBO konferencijos užsilikęs Marcas Perrinas de Brichambaud, ESBO generalinis sekretorius, taip pat Janas Kubis, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JT Ekonomikos komisijos vykdantysis sekretorius.
Tarp forumo pranešėjų – bent trys ekonomikos Nobelio premijos laureatai.
Norvegas Finnas E.Kydlandas, kuriam apdovanojimas (kartu ir amerikiečiu E. C. Preskotu) buvo įteiktas 2004 m. už „indėlį į dinaminę makroekonomiką, nagrinėjant ekonominių pakilų ir nuosmukių priežastis“ akcentavo infliacijos lūkesčių poveikį visai ekonomikai bei poreikį finansinės krizės akivaizdoje tobulinti gamybos technologijas.
Euro tėvu vadinamas JAV Kolumbijos universiteto profesorius Robertas A.Mundellas (1999 m. Nobelio ekonomikos premija) dalijosi savo mintimis apie euro zonos perspektyvas bei finansų krizės valdymo mechanizmus, o 2005 m. Nobelio premijos laureatas Robertas Aumannas (apdovanojimas buvo skirtas už „praplėstą supratimą apie konfliktus ir bendradarbiavimą per interaktyvių sprendimų teorijos analizę") akcentavo neracionalaus elgesio reikšmę veikiant krizės sąlygomis.
Įspūdingą pranešimą perskaitė buvęs Kanados ministras pirmininkas Jeanas Chretienas, konkrečiais pavyzdžiais pademonstravęs, kodėl Kanadoje (kitaip nei JAV) finansinei krizei nebuvo leista įsisiūbuoti.
Savo kiek besiskiriančius požiūrius į pasaulinės finansų krizės priežastis bei suvaldymo perspektyvas išdėstė Europos vystymo banko prezidentas Philippas Maystadtas ir Azijos vystymo banko viceprezidentas Zhao Xiaoyu, vėliau kuluaruose įžiebę įdomią bei pamokančią diskusiją, iš kurios galima buvo susidaryti įspūdį, jog didžiuma krizės pamokytų ekonomikos žvaigždžių pradėjo kur kas atsargiau dalyti ateities prognozes.
Beje, forumui moderavo Johnas K.Defterios, verslo bei ekonomikos žurnalistikos žvaigždė, per CNN International vedantis laidą Marketplace Middle East, bei Johnas Litvakas, Pasaulio banko Kazachstane vyriausiasis ekonomistas, stebinęs savo puikia literatūrine rusų kalba.
Tarp forumo dalyvių, dalyvaujančių ne tik bendroje sesijoje bet ir specializuotose konferencijose, susitikimuose galima pastebėti ir korporacijos „Toyota Tsusho“ vykdantįjį direktorių Yoshiki Miura, Rusijos pramoninkų ir darbdavių vadą Aleksandrą Šochiną, ir pirmąjį Rusijos vicepremjerą Igorį Šuvalovą, ir Deutsche banko prezidentą Tesseną von Heydebrecką. Jei forume (kaip numatyta forumo dalyviams išdalintoje programoje) būtų dalyvavęs Lietuvos Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, jis būtų galėjęs visus rūpimus klausimus akis į akį aptarti ne tik su ekonomikos Nobelio premijų laureatais, bet ir su savo kolegomis iš Kazachstano ar Rusijos, pareigūnais, prie kurių slenksčio priartėti kitomis aplinkybėmis reikia daug laiko, pastangų bei asmeninio žavesio – savybių, kurių, beje, nestokoja nei Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Kozyrovičius, nei Lietuvos ambasados Kazachstane ministras patarėjas Antanas Petrauskas. Būtent šių žmonių dėka Lietuvos vardas Kazachstane vis dar asocijuojasi su viltingais transporto, logistikos ar žemės ūkio projektais.
Pabaigai – keli žodžiai apie tarptautinę miesto atmosferą. Jei Kazachstano sostinės centre, prie įspūdingo, pasaulio medį simbolizuojančio monumento Baiterek, staiga pavyktų akis į akį susiduti su smalsuolių minioje skęstančiu Dolphu Lundgrenu, gali neabejoti – tai ne žinomo veiksmo filmų aktoriaus ir režisieriaus antrininkas, o tas pats Dolfas, kantriai besifotografuojantis su visais norinčiais. Ir tai, jog Dolfik (taip mažybiškai jį vadina kazachai, kviesdami padaryti bendrą giminės nuotrauką) šiuo metu fotografuojasi Astanoje, galima dėkoti kazachų kino režisieriui Timūrui Bekmambetovui, sukūrusiam kultinį filmą apie nakties ir dienos sargybų kovą. Būtent T.Bechmambetovas, nūnai dirbantis Holivude ir juostoje „Itin pavojingas“ filmavęs Angeliną Jolie ir Morganą Freemaną, yra savaitės pradžioje prasidėjusio spalvingo veiksmo filmų festivalio „Astana“ sumanytojas bei įkvėpėjas.
Beje, visai galimas daiktas, jog raumenų kalnas Dolfas Lundgrenas, taikiai besifotografuojantis su Astanos gyventojais, turėjo malonią progą akis į akį susitikti su kitu raumenų kalnu, boksininku Miku Tysonu, pakviestu pagloboti dar tebevykstančio prezidento Nursultano Nazarbajevo vardo tarptautinio bokso turnyro.
Tačiau, kaip minėjau, šiomis dienomis Kazachstano sostinę puošia ne tik D.Lundgrenas su M.Tysonu. Prieš mano aprašytąjį ekonomikos forumą Astanoje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, skirta tolerancijai ir nediskriminacijai (Lietuvos delegacijai konferencijoje vadovavo Teisingumo ministras Remigijus Šimašius).
