Prieš penkiolika metų Kazachstano valdžios ir Prezidento sprendimu sostinė iš jaukaus prieškalnių miesto Almatos buvo perkelta į vidury stepių stūksantį žemdirbių ir plėšinių nugalėtojų centrą Celinogradą. Tai buvo didelis iššūkis visai šaliai. Tuo pačiu – tai buvo ir didelė Kazachstano reklaminė akcija. Visas pasaulis matė, kaip, tiesiog akyse , galima sakyti vidury laukų , augo naujas šiuolaikiškas ir modernus miestas. Šalia įspūdingų administracinių pastatų statėsi ir gyvenamieji kvartalai ir pramogų kompleksai – sporto ir koncertų salės,ištisi pramogų rajonai, prekybos centrai, formavosi aikštės, tekančios per Astaną Yesil upės infrastruktūra su poilsio zonomis, maudynėmis ir apžvalginiais laiveliais.
Per penkiolika metų iš buvusio Celinogrado liko „senamiesčio“ rajonas su chruščiovkėmis dabartinio miesto pakrašty. Dabartinė Astana tiesiog pribloškia modernios architektūros formomis. Gausybė aukštuminių pastatų supa centrinį miesto bulvarą kurio vienas galas atsiremia į prabangių formų prezidentūrą, su supančiais sodais ir parkais. Kitas bulvaro galas atsiremia į didžiulį jurtos formos prekybos centrą, kurio viršutiniuose aukštuose įrengtas miestiečių mėgiamas vandens parkas, šalia ir stikliniai Parlamento rūmai ir auksiniai simetriški ministerijų bokštai suformuojantys savotiškus vartus prieš įžengiant į prezidentūros aikštę.
Vidury bulvaro stovintis ažūrinis šimto metrų apžvalgos bokštas – tarsi Astanos centras – pakilus gali apžvelgti visą miestą.Daugybė pastatų projektuoti garsių pasaulio architektų – galime rasti ir britų, ir japonų, ir amerikiečių kurtų pastatų ir statinių kompleksų. Gal keistokai atrodo kontrastingos miesto ribos – už paskutinių daugiabučių daugiaaukščių miestas staiga baigiasi. Toliau matosi tik stepė – iki pat horizonto. Mus lydėjusi gidė pasakojo, kad už miesto pasodinti dideli miško masyvai. Kai miškas užaugs , aišku peizažas keisis ir bus daugiau ir žalumos ir jaukumo. Dabar gi – kiekviena sukaktis Astanos miestui svarbi – kiekvienais metais atsiranda naujų pastatų, naujų erdvių ar paminklų. Miestas plečiasi , vystosi, darosi vis jaukesnis ir įdomesnis.
Astanos žmonės taip pat draugiški – mielai fotografuojasi ir dažniausiai šypsosi. Aišku miestas už trijų tūkstančių kilometrų nuo mūsų yra neįprastas, galbūt turintis ir savo rūpesčių ir problemų, bet atvykėlio akis lieka patenkinta ir vaizdais ir nuotaikomis. Manyčiau galima tvirtinti, kad Astana – draugiškas miestas.
Saulius Paukštys
