Didžiausios šalies asociacijos kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamos nepasirašyti, gruodžio 14 d. Seime ypatingos skubos tvarka priimto Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, kuris įtvirtino, kad asociacijos narį–įmonę visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti tik jos darbuotojas ar valdybos narys. Be to, norint įgalioti savo darbuotoją reikalaujama pasirašyti specialią balsavimo teisių perdavimo sutartį, kurios forma ir turinys verslo asociacijoms nėra žinomas. Taip pat nežinoma ir teisinė tokio dokumento galia bei taikymas.
Lietuvos Pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo Konfederacija „ICC Lietuva“, vežėjų asociacija „Linava“, Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija Prezidentei pateikė savo prašymus akcentuodamos, kad iš esmės nepasitarus su asocijuotomis verslo struktūromis skubotai buvo priimta jų visų darbą apsunkinanti įstatymo pataisa.
„Įstatymas gerokai apsunkins bendrai įsteigtų su kitų šalių verslininkais asociacijų darbą ir apribos smulkaus verslo galimybes dalyvauti asociacijų veikloje. Prisikviesti visus narius į susirinkimus ir iki šiol buvo sunku, o dabar kai reikės tiek biurokratinių procedūrų šis darbas dar pasunkės“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak Gedimino Rainio, Lietuvos Pramoninkų konfederacijos viceprezidento, smulkieji verslininkai neturės pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių tam, kad būtų užtikrinti įstatymo pakeitime numatyti atstovavimo teisę ribojantys reikalavimai. „Šis pakeitimas verslui padidina administracinę naštą pačioje verslo savivaldoje, o Seimo veiksmai prieštarauja nuolat deklaruojamam tikslui mažinti verslui administracinę naštą“, – rašte prezidentei rašo G. Rainys.
Verslininkų atstovai pažymi, kad susidaro paradoksali situacija, kai naująja įstatymo pataisa yra apribojama teisė įgalioti netgi advokatą atstovauti juridinį asmenį visuotiniame narių susirinkime.
Asociacijos žada kreiptis į atsakingų Seimo komitetų vadovus, kitas institucijas kad tokia kišimosi į asocijuotų verslo struktūrų veiklą praktika nepasikartotų.
„Galima būtų įtarti, kad minėto įstatymo iniciatoriai siekė apriboti smulkiųjų vežėjų įtaką ir tokiu būdu pakeisti rinkimų balsų proporcijas, savo, t.y. stambiųjų kompanijų naudai“, - teigiama Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos rašte Prezidentei.
Neatitinka ES teisės
Asociacijos savo raštuose pabrėžė, kad ši įstatymo pataisa yra ydinga ir varžo jų narių teises bei laisves, kurios nustatytos Lietuvos Konstitucijoje ir garantuojamos Europos teisės aktų. „Pakeitimo įstatymas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniui bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsniui. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymas pažeidžia Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio nuostatas.
Esame nustebę, kodėl Seimas neatkreipė dėmesio į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rekomendacijas. Šis departamentas savo 2010 m. lapkričio 22 d. išvadoje dėl pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei nurodė, kad: „projektu siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti ir galimai neproporcingai ribojantys Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktais garantuojamą asociacijų laisvę“.
Šių metų lapkričio 11 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodoma, jog yra abejotina, ar šiuo įstatymo pakeitimu numatytas asociacijos narių teisių apribojimas yra pagrįstas.
Įstatymo pakeitimas prieštarauja Civilinio kodekso 2.132 str., kuriame nustatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, kuriais gali būti tiek veiksnūs fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o taip pat Civilinio kodekso 2.133 str., kuris nurodo, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
