Asmenys, kurie galėtų tapti Trumpo įpėdiniais 2028 metais: scenarijai, kas galėtų pretenduoti į valdžią

Pranešama, jog D. Trumpo kadencija baigsis 2028 m., ir respublikonams reikės, kad kas nors perimtų jo darbą.

Nors Konstitucija prieštarauja D. Trumpo siekiui į JAV prezidento postą kandidatuoti jau trečiąjį kartą, kai kas lažinosi, kad jis 2028 m. galėtų kandidatuoti kaip viceprezidentas ir veiksmingai vadovauti šaliai – panašiai, kaip kurį laiką veikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – arba net apeiti Konstituciją ir vis tiek tapti JAV prezidentu jau trečiąjį kartą.

Nepaisant to, „The Washington Post“ pateikė asmenų pavardes, kurie galėtų kandidatuoti į JAV prezidento postą 2028 m.

Galimi kandidatai į JAV prezidento postą 2028 m.:

• Tuckeris Carlsonas. Jis išreiškė menką susidomėjimą kada nors kandidatuoti į prezidentus. Be to, dėl jo netikėtino pasitraukimo iš „Fox News“, jis tapo mažiau reikšminga figūra žiniasklaidoje. Tačiau tradiciniai sluoksniai Respublikonų partijoje turi vis mažiau įtakos ir nė vienas žiniasklaidos atstovas taip nesujudina MAGA šalininkų, kaip tai daro T. Carlsonas. Be to, jis visgi buvo prasitaręs apie galimą kandidatavimą 2028 m.: „Na, nemanau, kad man tai labai gerai sektųsi. Bet padaryčiau viską, ką galėčiau, kad padėčiau.“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lavrovas prabilo apie tai, ko Rusija netoleruos: rusų kalbos, žiniasklaidos, kultūros ir bažnyčios draudimų

Trumpas nusipirko „Teslą“: pats nevažinės, bet atsakė, kam įsigijo

Trumpo administracija atleidžia beveik pusę Švietimo departamento darbuotojų

• Vivekas Ramaswamy. Kartu su Elonu Musku, vadovaudamas Vyriausybės efektyvumo departamentui, jis susipyko su milijardieriumi, kritikuodamas amerikiečių darbo etiką ir skatindamas kvalifikuotą, legalią imigraciją. Galiausiai jis nusprendė 2026 m. kandidatuoti į Ohajo valstijos gubernatorius. Ankstyvosios apklausos rodo, kad jis turi didelius šansus laimėti Respublikonų partijos pirminius rinkimus, o Ohajo valstijoje jis taptų favoritu. Be to, gubernatoriaus posto laimėjimas suteiktų jam daugiau patikimumo.

• Kristi Noem. Ji buvo patvirtinta krašto saugumo sekretore ir aiškiai pasišovė užsiimti performatyvia politika, kuri patinka daugumai Respublikonų partijos narių. Šiuo metu staigus JAV ir Meksikos sienos kirtimų skaičiaus sumažėjimas tikriausiai yra didžiausia politinė pergalė šiai administracijai, ir jei tai tęsis, galbūt rinkėjai galėtų atkreipti dėmesį į K. Noem.

• Glennas Youngkinas. Virdžinijos gubernatoriaus populiarumas nebėra toks, koks buvo anksčiau ir tai gali kelti problemų bet kokioms G. Youngkino ambicijoms nacionaliniu lygmeniu. Tačiau, jei D. Trumpo metai Respublikonų partijoje politiškai susiklostys prastai ir partija 2028 m. nuspręs grįžti prie labiau standartinių politikų, G. Youngkinas atitiktų daugelį kriterijų.

• Nikki Haley. Buvusi Pietų Karolinos gubernatorė kur kas geriau tinka praeitoms Respublikonų partijos epochoms (t. y. Ronaldo Reigano ir George‘o W. Busho epochoms), o jos pastangos praeiti dabartinės partijos rinkimus buvo keblios. Be to, atrodė, kad 2024 m. pirminiams rinkimams įsibėgėjus ji atitolo nuo respublikonų; problema buvo ne tik tai, kad rinkėjams labiau patiko D. Trumpas, bet ir tai, kad daugelis jų ėmė aktyviai jos nemėgti. Tačiau praėjusį kartą ji buvo antroji kandidatė ir ne kartą pademonstravo tikrą politinį talentą.

• Marco Rubio.  Tarnyba D. Trumpo kabinete yra sunkus uždavinys bet kuriam tradiciniam konservatyviam respublikonų politikui. Ir tikriausiai niekam nekyla tiek daug sunkių pasirinkimų kaip jo valstybės sekretoriui. Daugelis ankstesnių gana aršiai nusiteikusio M. Rubio užsienio politikos pažiūrų prieštarauja partijos krypčiai, ypač tokiais klausimais kaip karas Ukrainoje. Tačiau jis vis tiek turi realią galimybę įsitvirtinti kaip Respublikonų partijos ateities lyderis.

• Ronas DeSantis. Jis visuomet išliko gana populiarus – beveik toks pat populiarus kaip D. Trumpas; tik jis tiesiog nebuvo D. Trumpas. Vis dėlto sudėtinga jo kampaniją vertinti kaip ką nors panašaus į sėkmę. Jis buvo sustabarėjęs ir dažnai atrodė, kad pernelyg stengiasi įtikti. Didelį jo ateities išbandymą galime išvysti 2026 m., kai jo žmona Casey DeSantis gali kandidatuoti į gubernatoriaus postą ir susidurti su D. Trumpo remiamu respublikonu Byronu Donaldsu.

• Brianas Kempas. Nė vienas potencialus kandidatas nepateikia tokios įdomios dinamikos kaip Džordžijos gubernatorius B. Kempas. Jis yra ne kartą konfliktavęs su D. Trumpu, daugiausiai dėl to, kad nenorėjo palaikyti melagingų D. Trumpo teiginių apie 2020 m. rinkimų rezultatų klastojimą. Tačiau kitaip nei beveik visi kiti respublikonai, pasipriešinę D. Trumpui, B. Kempas ne tik išgyveno, bet ir klestėjo. Atrodo, kad B. Kempas yra retas politikas, galintis patikti beveik visoms partijos pusėms. Bet tai tik tuo atveju, jei jis sugebės tai išlaikyti. Kaip 2024 m. parodė R. DeSantisas, tai nėra taip paprasta, kai visi stebi tave pro padidinamąjį stiklą.

• Donaldas Trumpas jaunesnysis. Tikėtina, kad JAV prezidento sūnus greičiausiai neatsiras tarp kandidatų. Tačiau jei D. Trumpas jaunesnysis vis dėlto kandidatuotų, jis iš karto taptų grėsmingas. Ankstyvosios apklausos, kuriose jis dalyvavo, paprastai rodo, kad jis užima antrąją vietą po J. D. Vance‘o.

• J. D. Vance‘as. Viceprezidentai dažniausiai būna kiti įpėdiniai, o J. Vance‘as atitinka daugelį kriterijų, kuriuos turi atitikti bet kuris D. Trumpo įpėdinis. Jis yra provokuojantis ir nesigailintis savo žodžių ir, ko gero, dar labiau nei D. Trumpas laikosi „Pirmiausia – Amerika“ principų.