Šios dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkės turinys atskleidė, kad Lietuvoje vadinamoji Sekimo direktyva vykdoma visu baisumu: gali būti renkama ir net perduodama tretiesiems asmenims slapta asmeninė informacija ne tik apie įtariamus nusikaltėlius, bet ir apie eilinius žmones.
Visi – potencialūs banditai
Vyriausybė šiandien ketina svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo, kuriuo į Lietuvos teisę buvo perkelta vadinamoji Briuselio sekimo direktyva, įgyvendinamąjį teisės aktą. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, „siekiama reglamentuoti saugomų duomenų apie asmenis nedelsiamą ir saugų perdavimą, kai kompetentingos institucijos to pareikalauja“.
Projektą kartu rengė Vadovybės apsaugos departamentas bei Susisiekimo ministerija. Pastarosios Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas„Vakaro žinioms“ paaiškino, kad šiuo metu saugoma informacija yra nesaugi. Ryšio tiekėjai privalo apie visus vartotojus rinkti informaciją, kam, kada, kur būdamas jis skambino, kam rašė SMS žinutes ar elektroninius laiškus, po kokias interneto svetaines landžiojo ir t. t.
Kaupiami duomenys esą tam, kad kurį nors žmogų įtarus nusikalstama veika būtų galima lengviau užkardyti arba ištirti nusikaltimą. Tačiau informacija kaupiama apie visus be išimties, mat visi gyventojai laikomi potencialiais banditais. Tačiau tai ne baisiausia. Pasirodo, jau pusantrų metų, kai galioja įstatymas, niekas, net pats doriausias žmogus, negali būti garantuotas, kad ir apie jį surinkta informacija bus nepanaudota neteisėtai.
Sistema nepatikima
„Dabar duomenų apie elektroninių ryšių įvykius reikalas yra labai chaotiškas. Prireikus informacijos einama pas ryšio operatorių. Jis pats turi reikiamų duomenų paiešką ir perdavimą, todėl atsiranda informacijos nutekėjimo galimybė“, – paaiškino G.Liaugminas.
Negana to, nėra bendros elektroninių įvykių duomenų bazės, todėl nėra galimybės patikrinti, ar visais atvejais atsakingos institucijos – saugumas, prokuratūra, teismai ir pan. – duomenų reikalauja rimtu pagrindu. Tiesa, kreipdamosi jos privalo turėti orderį ar kitą argumentuotą pagrindą dėl užklausos, tačiau sunku susekti, ar tas pagrindas išduotas teisėtai.
„Dabar ketinama sukurti bendrą bazę, kurią eksploatuos ir kontroliuos Valstybės saugumo departamentas“, – sakė pašnekovas.
Užklausos apie elektroninių ryšių įvykius būtų atliekamos centralizuotai, todėl kiekvienas įtartinas domėjimasis konkrečiu atveju būtų užfiksuotas. Tiesa, vargu ar tai apsaugotų nuo neteisėto saugumiečių, kurie patys ir vykdys kontrolę, šnipinėjimo. Tačiau į ryšių tiekėjus jiems bus galima nebesikreipti ir tokiu būdu apsisaugoti, kad šie pernelyg daug sužinos apie renkamą operatyvinę medžiagą.
Sekti privačiai nedraudžiama
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:
Duomenys, kaupiami pagal Elektroninių ryšių įstatymą, iš esmės yra saugūs. Prokuratūra gali atsitiktinio pasirinkimo būdu vykdyti priežiūrą, ar surinkti duomenys pateikiami ir naudojami pagrįstai. Daug platesnė problema yra ta, kad Lietuvoje nereglamentuotas techninių priemonių naudojimas privačiai. Galima visai nesudėtingomis nebrangiomis priemonėmis ribotu atstumu klausytis svetimų pokalbių. Tokią techniką leidžiama turėti, tik neleidžiama naudoti. Bet privatūs detektyvai mielai naudojasi. Reikia reglamentuoti jų naudojimą.
Danas NAGELĖ
