Maždaug trys dešimtys panevėžiečių nusprendė geriau bankrutuoti, nors artimiausius keletą metų jų laukia ypač sunki buitis, kontroliuojama bankroto administratoriaus. Vis dėlto net ir tokia išeitis beviltiškai prasiskolinusiems priimtinesnė nei visą gyvenimą priklausyti nuo kreditorių.
Vedęs 44-erių vyras, auginantis porą nepilnamečių vaikų, gyvenantis bute, uždirbantis vos per 1000 Lt ir turintis maždaug 300 tūkst. Lt paskolą. Tai tik statistinis panevėžietis, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla. Iš tiesų sąrašas bankrutuojančiųjų Aukštaitijos sostinėje – margas kaip pasaulis.
Nuo praėjusių metų pavasario, kai Lietuvoje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, juo pasinaudojo 31-as panevėžietis – nuo įsiskolinusiųjų dešimtis tūkstančių litų greitųjų kreditų bendrovėms iki netipiškais poelgiais garsėjusių verslininkų ir netgi buvusių bankininkų, dar visai neseniai atkakliai raginusių gyventi patogiai, nors ir už bankų pinigus.
Tarp bankrutuojančių panevėžiečių rekordininkas – bendrovės „Runika“ imperiją su šimtais darbo vietų kadaise sukūręs, bene dešimtį įmonių valdęs, pirmasis lietuvis, dykumoje supleškinęs „Ferari“, sklypo Mėnulyje savininkas Audrius Brazdžionis. Buvęs verslininkas prašymą iškelti jam bankroto bylą Panevėžio apylinkės teismui įteikė, kai pečius prislėgė 6 mln. Lt skola.
Ne ką geriau nei bankrutuojantis milijonierius jaučiasi buvusi „Snoro“ banko vadybininkė, dabar iš socialinių pašalpų besiverčianti vieniša mama 29-erių L. J. Prieš šešetą metų paėmusi 200 tūkst. Lt paskolą dviejų kambarių butui Kaune pirkti panevėžietė su darželį lankančiu mažyliu liko kampininkais.
Ir buvusiai bankininkei, ir verslininkui penkerius metus teks laikyti skurdo testą – gyventi iš tiek, kiek kreditoriai manys esant pakankamai sudurti galams.
Kreditoriai pardavinės ir Mėnulį?
„Dabar jau viskas gerai“, – tvirtina A. Brazdžionis, nors už jo pečių – eiliniam piliečiui sunkiai suvokiamų skaičių skola, o gyventi tenka pagal kreditorių patvirtintą mokumo atkūrimo planą.
Krizė A. Brazdžioniui kainavo neįsivaizduojamai daug. Po jos neliko verslo, tik – bankams negrąžinti 6 mln. Lt. Kaip tvirtina verslininkas, skolos susidarė todėl, kad asmeniniu turtu laidavęs už paskolas, imtas jo valdytų įmonių.
„Ekonominė krizė kirto verslui, nekilnojamasis turtas atpigo triskart, įmonės neišsilaikė, o aš, kaip laiduotojas, privalau atsakyti už paskolas“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ aiškino A. Brazdžionis.
Langų gamyba ir pardavimas, patalpų nuoma, statybos – veiklos, vykdytos bene dešimties įmonių, kuriose A. Brazdžionis valdė po 50 proc. akcijų. Tiesa, jos jau parduotos. Gyvavusią verslo imperiją primena tik skolos.
Pasak panevėžiečio, kreditoriai ėmėsi pardavinėti prasiskolinusių įmonių turtą. Jų valioje ir kam atiteks akras Mėnulyje, daugiau nei prieš dešimt metų verslininko pirktas įmonės „Runika“ vardu. A. Brazdžionis – pirmasis lietuvis, įsigijęs turto kitoje planetoje.
Jį gerai įsidėmėję ir besidomintieji automobilizmu. Į šalies automobilizmo istoriją panevėžietis įėjo, kai sudegino naujutėlį „Ferrari F430“.
2008 metais verslininkas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, kai Jungtinių Arabų Emyratų dykumoje supleškėjo jo išsinuomotas 600 tūkst. Lt kainuojantis sportinis automobilis. „Ferrari F430“ užsidegė važiuojant apie 300 kilometrų per valandą greičiu.
Už galimybę parą mėgautis prabangia sportine mašina ekstremalių pojūčių ieškojęs A. Brazdžionis grynaisiais paklojo nei daug, nei mažai – 1150 eurų (beveik 4 tūkst. litų). Už tokią sumą nuomininkui automobiliu buvo leista nuvažiuoti ne daugiau kaip 400 kilometrų.
Įstatymo suteiktą teisę bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims A. Brazdžionis vertina kaip galimybę atversti naują lapą.
„Labai geras įstatymas. Tik teigiami vertinimai. Visko man užtenka“, – tvirtina panevėžietis.
Bankininkė atsižadėjo paskolų
Panevėžietė buvusi „Snoro“ vadybininkė, bandžiusi už paskolą susikurti patogų gyvenimą Kaune, tvirtina niekada nebesusiviliosianti skolintis.
„Atsižadėjau visam gyvenimui. Geriau iki senatvės butui taupysiu, bet paskolos neimsiu“, – tikina L. J.
Jos skola bankui perkopusi gerokai per 200 tūkst. Lt. Į kokią nepavydėtiną situaciją pateko, žino tik jos artimieji. Moteris prasitaria jaučianti didžiulę gėdą, kad dirbdama banke ir kitiems siūlydama imti paskolas nesugebėjo įvertinti savo galimybių.
Kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo panevėžietė ryžosi matydama, kaip neliekant pinigų įmokoms už kreditą būstui, kas mėnesį kapsi delspinigiai.
L. J. istorija labai panaši į daugelio jaunų žmonių. Baigusi studijas ir gavusi darbą banke 2008-aisiais su gyvenimo draugu už paskolą įsigijo butą Kauno rajone. 200 tūkst. Lt turėjo pakakti ir dviejų kambarių butui pirkti, ir jam įrengti, o 1000 Lt mėnesinė įmoka dirbančios poros negąsdino.
Naujais namais šeima džiaugėsi labai neilgai. Vos už pusmečio mirė draugas ir L. J. liko viena. O dar po keleto metų bankrutavus „Snorui“ moteris neteko darbo.
Dabar ji gyvena pas artimuosius Panevėžio rajone ir dviese su sūneliu verčiasi iš 720 Lt, gaunamų už buto Kaune nuomą ir socialinių pašalpų.
Lieko plika ir basa
Nors teismas leido moteriai bankrutuoti, ji neramiai laukia, ar kreditoriai patvirtins jos pačios kartu su bankroto administratoriumi parengtą mokumo atkūrimo planą. Kol kas iš jo kreditoriams nieko gero. Net pardavus skolininkės butą liktų keliasdešimties tūkstančių litų skola. Jei planas bus patvirtintas, L. J. laukia penkeri metai tikro skurdo.
„Jei įsidarbinsiu, kas liks iš atlyginimo atskaičius 720 Lt, atiteks bankui. Negaliu turėti jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nes bankas gali nuspręsti jį parduoti. Netgi jei įvyktų nelaimė ir netekčiau tėvų, kreditoriai irgi turės teisę į mano palikimą. Fizinio asmens bankroto įstatymas yra kreditorių apsauga. Jie darys viską, kad per penkerius metus susigrąžintų visą skolą. O buvęs skolininkas lieka ir plikas, ir basas“, – mano į nepavydėtiną padėtį patekusi moteris.
Ir vis dėlto prasiskolinusi vieniša mama nekaltina nei bankų, nei įstatymų leidėjų. Atsakomybę, kad pakliuvo į tokius spąstus, ji prisiima pati.
„Imant paskolą, ypač didesnę, reikia apmąstyti kiekvieną žingsnį. Jei gerai šiandien, dar nežinia, ar taip pat bus ir rytoj. Ir aš privalėjau geriau pagalvoti, bet buvome jauni, aš 23-ejų, draugas trejais metais vyresnis. Labai norėjome gyventi gerai“, –pripažįsta panevėžietė.
Gauti milijoną – juokų darbas
Kaip uždirbant kiek daugiau nei 1000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas kol kas jo neišgelbėjo ir buvęs verslininkas, o dabar samdomas darbuotojas, svarsto bankroto bylos prašytis Latvijos teismo. G. Mažeikio, auginančio du nepilnamečius vaikus, skola yra apie 900 tūkst. Lt.
Kai 2008-aisiais Gytis iš banko gavo 1,2 mln. Lt paskolą, apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims nebuvo kalbų. Kad ateis laikas, kai toks sprendimas atrodys vienintelė išeitis, vyras tąkart nė minčių neturėjo.
Langų ir durų gamyba besiverčiančios individualiosios įmonės savininkui tokia paskola neatrodė grėsminga.
Pinigų prireikė, kai daug metų J. Janonio g. buvusio baldų fabriko valgyklos patalpose veikusiai jo įmonei iškilo grėsmė kraustytis. Iš nekilnojamojo turto užsidirbti panoręs patalpų savininkas perspėjo svarstantis atsisakyti nuomininkų ir ieškoti pirkėjo. G. Mažeikis susigundė dalį pastato – 600 kv. m – nusipirkti.
Verslininkui gauti daugiau nei milijono litų banko paskolą buvo juokų darbas.
Tam nereikėjo nei laiduotojo, nei užstatyti savo turto. Pakako įkeisti perkamą buvusią valgyklą, pateikti įmonės finansinius rodiklius ir didžiausių užsakovių bendrovių sąrašą. 1,2 mln. Lt paskolą verslininkas planavo išmokėti per septynerius metus. Tiek laiko kas mėnesį bankui turėjo pervesti 12 tūkst. Lt ir dar tiek pat atsidėti taupyti. Mat po septynerių metų skolininkas privalėjo bankui įteikti visą likusią sumą – maždaug 600 tūkst. Lt.
Dairosi į Latviją
Vadinamuoju ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai už nekilnojamąjį turtą žmonės buvo pasiruošę mokėti nežmoniškus pinigus, langus ir duris gaminančioje įmonėje darbas virte virė. Bet sprogęs nekilnojamojo turto burbulas kone per vieną dieną G. Mažeikį paliko prie suskilusios geldos. Viena po kitos bankrutavo kelios jo svarbiausios užsakovės – statybų organizacijos, dėl išaugusio nedarbo ir kritusių atlyginimų emigravo kompetentingiausi darbininkai.
Buvęs individualiosios įmonės savininkas dabar – samdomas darbuotojas, neuždirbantis nė 2000 Lt ir nematantis jokių galimybių išsimokėti 900 tūkst. Lt paskolos net per visą likusį gyvenimą.
Bankui įkeistų patalpų J. Janonio g. vertė dabar galėtų siekti apie 250 tūkst. Lt.
G. Mažeikis Panevėžio apylinkės teismui pateikė prašymą leisti bankrutuoti. Nors prašymas buvo patenkintas, bankroto procedūra neprasidėjo. Pasak G. Mažeikio, per neapsižiūrėjimą jis mokumo planą teismui patvirtinti pateikė pavėlavęs porą dienų.
„Kai bankrutuoji, jautiesi kaip tanke, bet tau virš galvos šviečia liukas. Dabar esu vėl įmestas į tanką ir liukas užtrenktas“, – savąją padėtį apibūdina G. Mažeikis.
Panevėžietis nusiteikęs startuoti iš naujo. Tik šį kartą veikiausiai prašymą iškelti bankroto bylą veš į Latviją. Lietuvoje bankrutuojančio asmens finansus teismo paskirtas bankroto administratorius valdytų penkerius metus.
Latvijoje skolos naštos atsikratoma greičiau – per trejetą metų.
Bankrutuojantieji kaip ant delno
Rita Dambrauskaitė
Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė
Panevėžyje dauguma bankrutuojančių – dar gana jauni žmonės, prisiėmę paskolų buičiai pagerinti, netekę darbo, o sumažėjus pajamoms ir nuvertėjus nekilnojamajam turtui nebeišgalintys atsiskaityti su bankais. Ėmusiųjų paskolas verslui plėtoti, kurti darbo vietoms, bet sužlugdytų ekonominės krizės – vos keletas.
Deja, Lietuvoje paskolos dalijamos labai lengvai. Imantiesiems kreditus turėtų būti taikomi gerokai griežtesni reikalavimai, nes žmonės labai optimistiškai vertina savo galimybes ir skolinasi tikrai daug. Mūsų visuomenėje labai stiprus vartojimo kultas – perkami butai, mašinos, išmanieji telefonai, tarsi materialūs dalykai apibrėžtų asmenybės vertę.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas – išsigelbėjimas nuo skolų. Tačiau teismas turi teisę netenkinti prašymo iškelti bankroto bylą. Aš pati esu atmetusi porą tokių prašymų. Buvo įvertinta, kad 25 tūkst. Lt skolą, tai yra įstatyme nustatytą sumą, kai jau galima kreiptis dėl bankroto bylos, turintis asmuo elgėsi nesąžiningai. Neturėdamas pajamų jis vis tiek ėmė greituosius kreditus, nors žinojo, kad nesugebės grąžinti.
Nusprendusieji bankrutuoti turi įvertinti, kad teks ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir apmokėti visas išlaidas, susijusias su bankroto procedūra. Teismo paskirtam bankroto administratoriui atlyginimas mokamas irgi iš skolininko kišenės. Kol vyks bankroto procedūra, skolininkui paliekama tokia jo gaunamų pajamų dalis, kiek reikalinga būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atostogos ar pramogos prie tokių tikrai nepriskiriamos. Paprastai vienam asmeniui lieka apie 1000 Lt.
Bankroto procedūra yra vieša, todėl bankrutuojančių asmenų duomenys – vardas, pavardė, gimimo data, deklaruota gyvenamoji vieta – skelbiami teismo internetinėje svetainėje ir visiems matomi. Nors tokiems asmenims privalu nurodyti visus savo kreditorius – bankus, komunalinių paslaugų teikėjus ir kitus, kartais jie gali kai ką nutylėti. Viešumas tam ir reikalingas, kad kreditorius galėtų pasitikrinti, ar jam skolingas asmuo nėra pradėjęs bankroto procedūros, ir laiku pateikti savo reikalavimus.
Bankroto prašo ir buvęs seimūnas
Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013-ųjų kovo 1-osios Lietuvoje bankrutuoti prašymus pateikė 789 asmenys.
Iš jų teismai jau išnagrinėjo 437.
Iškelti bankroto byla atsisakyta 87-iems prašiusiems.
Vilniaus miesto apylinkės teismas spendžia, ar leisti bankrutuoti dvi kadencijas Seime dirbusiam agronomo specialybę turinčiam ilgamečiam Žemės ūkio rūmų pirmininkui Jonui Ramonui. Prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikęs buvęs seimūnas tvirtina, kad jo skolos sudaro beveik milijoną litų.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2013–2014 metais buvo gauti 42 prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Iš jų 11-oje bylų ieškinys grąžintas pareiškėjui – atsisakyta pradėti bankroto bylą.
31 byla nagrinėjama, iš jų 6-iose jau yra patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
Vyriausiam bankrutuojančiam panevėžiečiui – 62-eji, jauniausiam – 29-eri.
Kol Lietuvoje neveikė fiziniams asmenims bankrutuoti leidęs įstatymas, lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, turėjęs 14 mln. Lt skolą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
