Ukrainoje, namuose, kur užaugo Oksana Balinskaja, per televiziją rodo vaizdus, kuriose jau buvęs Libijos lyderis Muammaras Gaddafis. Dabar jis yra kritęs lyderis, pabėgėlis, kurios ieškoma už nusikaltimus. Jis žinomas, kaip žiaurus diktatorius, skerdikas, žmogus, atitrukęs nuo realybės.
Tačiau 25–erių Oksana Balinskaja, viena iš penkių asmeninių M. Gaddafio seselių iš Ukrainos, Libijos diktatorių mato kitomis spalvomis. Apie tai pasakoja BBC.
Oksana dirbo pas Gaddafį dvejus metus: matuodavo jam spaudimą, tikrino širdies ritmą, atlikdavo kraujo tyrimus, duodavo vitaminų ir vaistų, kurių jam prireikdavo labai retai – Gaddafis buvo sveikas vyras.
Oksana vadindavo jį “tėtuku", kaip ir visos kitos seselės iš Ukrainos: „Tėtukas davė mums darbus, pinigus ir gerą gyvenimą.“
Oksana teigia, kad ji labai liūdėtų, jei Gaddafis būtų nužudytas arba sugautas. „Jis mums buvo labai atidus, jis mūsų klausdavo, ar mes laimingos, ar mums nieko netrūksta.“
Kiekvieną rugsėjį, per savo atėjimo į valdžią metines, Gaddafis seselėms ir kitiems savo vidinio rato nariams dovanodavo suvenyrus. Oksana yra gavusi medaljoną ir laikrodį su brangakmeniais ir Libijos vado nuotraukomis.
Ukrainietė kartais keliaudavo su Gaddafiu į jo tarptautines keliones, tokiu būdu skleisdama gandus apie jo asmeninį haremą.
Tačiau Oksana teigia, kad Gaddafis visada elgdavosi su ja gerai: „Taisyklės buvo griežtos, mes negalėjome ryškiai dažytis ar atvirai rengtis. Mūsų apranga būdavo kukli, kad nepritrauktume niekieno dėmesio. Mes niekada nenaudodavom lūpdažių.“
Oksana prisimena, kad Gaddafis visada buvo apsuptas savo šeimos, žmonos, vaikų, anūkų: “Nė viena iš mūsų niekada nebuvo likusi su juo tik dviese. Jo namuose net nebuvo tokio kambario, kuriame mes teoriškai galėtume būti dviese“, – Oksana buvo šokiruota gandų apie Gaddafio lytinius santykius su savo seselėmis. „Aš nežinau, kas sukūrė šį asmeninių seselių ir budelių įvaizdį.“
Dėl įvykių Libijoje Balinskaja neteko darbo, ji išvyko dar vasarį. „Aš apie jį galiu pasakyti tik gerus dalykus“, – sako Oksana, prisimindama, kokį gerą gyvenimą ji turėjo Libijoje, ir svajodama, kad galėtų grįžti į Libiją.
“Aš labai tikiuosi, kad mes grįšime į Libiją", – nostalgiškai pasakoja ukrainietė, vartydama fotoalbumą, kuriame jos nuotraukos kartu su M. Gaddafiu.
Tačiau tai jau bus kita Libija. Libija be Gaddafio. Libija be „tėtuko“.
