Pasak Seimo komisijos vadovės, rengimąsi referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pristabdė migrantų krizė, po to – karas Ukrainoje, tačiau komisija teiks valdybai siūlymą suburti darbo grupę šiuo klausimu.
„Mes Pasaulio lietuvių komisija prašėme Seimo pirmininkės dar gegužės mėnesį, kad būtų sudarytos darbo grupės ir būtų dėliojamos formuluotės, veiksmų planas ir pasiruošimas referendumui, bet nuspręsta, kad be Referendumo įstatymo to daryti negalim ir laukiam Referendumo įstatymo. Bet, kad ir esant sudėtingai situacijai ir atidėjimui tam tikrų klausimų, visgi siūlysime nebeatidėlioti darbo grupės sukūrimo“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė.
Pasak parlamentarės, komisija siūlys, kad darbo grupė ruoštis referendumui būtų sudaryta „kovo pabaigoj-balandžio pradžioj ir iki Velykų kad būtų daromi žingsniai“.
Komisijos vadovė pažymi, kad ruošiantis referendumui būtina priimti naują Referendumo įstatymą, kuris turėtų būti svarstomas su Seime šiuo metu patiekti Rinkimų kodeksu, sujungiančiu visus rinkimų įstatymus į vieną.
Antrą referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo Konstitucijoje ketinama rengti 2024 metais kartu su prezidento rinkimais.
Toks referendumas jau vyko 2019 metų gegužę kartu su prezidento rinkimais, tačiau tuomet nepavyko priimti Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
