Šiandien – speciali „Aš myliu Lietuvą“ laida, kurios metu galutinai paaiškės dalyvis, vertas nugalėtojo vardo. Kam atiteks dalelytė Lietuvos – žemės sklypas istorinėje mūsų krašto vietoje – tiesioginio balsavimo metu spręs žiūrovai. Mantas, Liepa, Simas ir Darius. Vakar jie atsisveikino su Agne – mergina, kuri į šį projektą atėjo
pakelta galva, tvirtai žinodama, kad yra verta ne tik nešti trispalvę, bet ir tapti nugalėtoja. Deja, tokios projekto taisyklės – nugalėtojas gali būti tik vienas, todėl Agnė buvo priversta palikti projektą. Toks pat likimas netrukus laukia dar vieno finalinės komandos nario. Pagal taisykles į didįjį finalą gali patekti tik trys, kurių likimas bus atiduotas į žiūrovų rankas.
Vyriausias iš visų dalyvių Darius į šį projektą atėjo norėdamas pažinti ne tik Lietuvą, bet ir... Dievą. Menininkas, ne tik savo išore, bet ir vidumi. Maištautojas, savo keistumu neretai stebindavęs ir piktindavęs komandos draugus, tačiau neabejotinai įdomus, patriotas ir žmogus iš didžiosios raidės. Asmenybė, kokias Lietuvoje dažnai vadina baltomis varnomis, tačiau be kurių Lietuva būtų ne tokia spalvinga.
Mantas nuo pat pradžių buvo neabejotinas raudonųjų komandos lyderis. Nepaisant nesėkmės vienoje pirmųjų misijų – čigonų tabore, kuomet Mantas sunkiai peržengė jaudulio ir baimės barjerą, savo komandoje jis buvo puikus oratorius ir kapitonas, reikiamais momentais sugebėdavęs priversti įsiklausyti ir paklusti įsakymams. Mantas – puikus strategas, sugebėdavęs numatyti kelis žingsnius į priekį ir neretai pakreipdavęs įvykius sau palankia linkme. Manto dėka raudonųjų komandoje niekad nestigdavo subtilių psichologinių žaidimų, neretai virsdavusių atvirais karais. Tai neabejotinai protingo politiko arba patyrusio generolo savybės, leidusios jam šiandien pelnytai būti vienam iš finalininkų.
Liepa – projekto himno autorė ir viena ryškiausių dalyvių – nuo pat pirmųjų dienų buvo nepataisoma idealistė. Jai – ne vis vien, kas vyksta mūsų šalyje. Vardan misijos sėkmės, Liepa neretai pamiršdavo savo asmenines ambicijas. Nepaisant to, kad čia, žaliųjų komandoje, teko patirti ne tik šilto, bet ir šalto, Liepa išliko tokia, kokia atėjo – be galo jautri, geranoriška, švelni ir kartu tvirta, pergalės verta asmenybė.
Simo mergina gali būti rami. Kaip ir savo tvirtiems principams, taip ir jai, Simas visą laiką buvo ir liko ištikimas. Simo būrys – geltonieji – bene vieninteliai, kuriuos buvo galima vadinti tikra komanda – visi už vieną ir vienas už visus. Tvirti kaip kumštis. Simas buvo jautrus ir dėmesingas kiekvienam komandos nariui. Todėl tuo, kad jis vertas patekti į finalą galiausiai nesuabejojo nė vienas iš jo komandos narių.
Daugelis iš jų – kovojo nuoširdžiai, nuoširdžiai tikėjo, kad meilė Lietuvai gali daryti stebuklus. Iškilmingai išlydėti iš sostinės jau pirmosiomis dienomis jie pamatė tikrąją, nepagražintą Lietuvą. Šiame žygyje netrūko nieko – nei įspūdžių, nei linksmų, nei iki ašarų jaudinančių akimirkų. Daugelis iš jų turėjo unikalią galimybę išbandyti save netikėčiausiose situacijose, pamatyti iš save šalies.
Jau visai netrukus paaiškės, kam atiteks pagrindinis projekto „Aš myliu Lietuvą“ prizas – žemės sklypas, kuriame vienas iš jų galės įsmeigti trispalvę ir tarti – čia mano žemė, čia mano Lietuva.
