NSGK išvadose rašoma, kad prieš 2012 m. Seimo rinkimus, įmonių grupės „Arvi“ vadovas, Rusijos Federacijos garbės konsulas Vidmantas Kučinskas protegavo M. Bastį ir siekė, kad po Seimo rinkimų formuojant naująją Vyriausybę jis būtų paskirtas žemės ūkio ministru.
„Išnaudodamas savo ryšius su Albinu Januška ir tuometiniu Baltijos agroverslo instituto vadovu Raimundu Lopata, jis rūpinosi viešosios nuomonės apie M. Bastį, kaip galimą būsimą žemės ūkio ministrą, formavimu. Tuo tikslu apie M. Bastį buvo kuriami vaizdo klipai, rengiamos konferencijos su M. Basčio dalyvavimu.
2012 m. spalio mėn. Darbo partijai viešai paskelbus, jog formuojant naująją Vyriausybę viena iš pageidautinų ministerijų yra būtent Žemės ūkio ministerija, koncerno „Arvi“ vadovas V. Kučinskas nurodė koncerno viceprezidentui, kad šis įtikintų Lietuvos socialdemokratų (LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių neatiduoti Darbo partijai šios ministerijos.
V. Kučinskas teigė, kad „Arvi“, siekdamas turėti „savą“ žemės ūkio ministrą, daug nuveikė, kad Seimo rinkimuose Suvalkijoje nugalėtų koncerno remti LSDP kandidatai“, – rašoma komiteto išvadose.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su V. Kučinsku. Jo pasiteirauta, ar jis sutinka su tokiomis išvadomis, kokie ryšiai jį sieja su minimais asmenimis bei, koks jo vaidmuo buvo 2012 metų Seimo rinkimuose.
Į šiuos klausimus bei pateiktą komiteto išvadą V. Kučinskas atsakė septyniais žodžiais.
„Tai nebuvo man žinoma, niekada nieko neprotegavau“, – rašoma jo atsakyme portalui tv3.lt.
M. Bastys: išvados neteisingos
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su buvusiu parlamentaru Mindaugu Basčiu pasiteirauta, kaip jis vertina tokias išvadas. Pasak jo, apie žemės ūkio ministro postą tikrai buvo diskutuota, tačiau ne su V. Kučinsku, o su A. Butkevičiumi.
„Noriu pabrėžti, kad buvau socialdemokratų partijoje tiek prezidiumo narys, tiek komiteto pirmininkas, kuris dalyvavo eilėje rinkimų, rengiau rinkimų programą būtent kaimo reikalų ir žemės ūkio politikos dalyje. 2012 metais A. Butkevičius, kaip partijos primininkas, klausė manęs, ar sutikčiau vadovauti Žemės ūkio ministerijai. Aš tokį sutikimą daviau. O tai kas yra rašoma, tose diskusijose tikrai nesu dalyvavęs ir nežinau“, – teigia jis.
Paklaustas apie ryšius su V. Kučinsku, M. Bastys nurodė, kad yra keletą kartų kalbėjęsi, tačiau nėra draugai. Jo nuomone, išvadose neteisingai suformuota, kad jis buvo proteguojamas.
„Bent jau su manimi iš šių asmenų, kuriuos vardinate, tikrai niekas nebuvo kalbama ir derinama. Jau vien tai galiu užtikrintai pasakyti, o kad su Butkevičiumi, kaip partijos pirmininku, kuris įgavo teisę formuoti Vyriausybę, tai natūralu, kad kalbėjome. O kitų kalbų negaliu komentuoti, nes tuose susitikimuose ar kalbose nedalyvavau“, – atsakė M. Bastys.
Jis pridėjo, kad su Albinu Januška bendravo tik darbiniais reikalais, dar dirbant Gedimino Kirkilo Vyriausybėje.
Paklaustas, ar su juo bandė bendrauti apskritai koks nors verslas, siūlytį atlygį, M. Bastys atsakė: „Tikrai tokių dalykų nebuvo ir negalėjo būti“.
NSGK išvadose taip pat aprašoma ir istorija, kaip 2012 – 2013 m. Seimo narys M. Bastys dalyvavo organizuojant Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios pareigūnais, kuriuose buvo proteguojami „Rosatom“ interesai Lietuvoje ir regione.
„Nustatyta, kad Rusijos Federacijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ 2012–2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę (konsorciumą), kuri, išnaudodama esamas ir numatomas nutiesti elektros perdavimo jungtis su Kaliningrado sritimi, ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių pagaminta elektros energija, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat dalyvautų Baltijskaja AE statybų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir naujos atominės elektrinės Visagine statybų projekte“, – rašoma išvadose.
Konstitucinis Teismas dar gruodžio mėnesį pripažino, kad M. Bastys užimdamas aukštas pareigas pažiedė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su „Rosatom“ atstovais, tarp kurių minimas ir buvęs KGB darbuotojas Piotras Vojeika.
M. Basčio teigimu, į šiuos klausimus jis atsakė dar tuomet, kai buvo Seimo narys.
„Mano kaip politiko, kaip prisiekusio tarnauti Lietuvos valstybei ir piliečiams buvo tikslas, kad atominės uždarymo klausimai, kurie buvo sustoję 17 mėnesių ir nevyko, kai Lietuva jau buvo susimokėjusi apie 80 mln. eurų, buvo tikslas, kad Lietuva kuo mažiau finansine prasme nukentėtų, dėl to ir organizuoti susitikimai. Daugiau negaliu pridurti nei ką anksčiau sakiau“, – nurodė M. Bastys.
Išvadose „Rosatom“ taip pat siejamas su „MG Baltic“ koncernu. Teigiama, kad jos turėjo bendrų tikslų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese.
„Negaliu komentuoti, nes nieko nežinau apie tuos dalykus, tik kiek rašoma. Su „MG Baltic“ atstovais nėra tekę susitikti ir kalbėtis“, – į tai teatsakė M. Bastys.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vakar NSGK komitetas po daugiau nei pusmetį vykusios tyrimo paskelbė išvadas, kuriose atskleista, kaip tam tikri verslo subjektai darė poveikį Lietuvos politikams, valstybės pareigūnams.
