Sunkiai pradėjęs sezoną Europoje, “Lietuvos rytas” sugebėjo labai greitai padaryti reikiamas išvadas. Pergalė svečiuose prieš Neapolio “Pompea” rezultatu 96:73 net geriausioms žemyno komandoms būtų puikus pasirodymas. Negalima sakyti, kad vakar (11.16) vilniečiai sužaidė idealiai, tačiau jie pagerino daugumą žaidimo elementų.
Vienintelė problema, kuri liko neišspręsta - kova po savo krepšiu. Žaisdamas su lenkais, “Lietuvos rytas” prastai apsigynė po krepšiais, o vakar iškilo sunkumų kovojant dėl atšokusių kamuolių. Nors skaičiai sako, kad kova laimėta 40:37, taip yra tik dėl skirtingo pataikymų procento. Vilniečiai metė daug taikliau, taigi ir šansų atkovoti kamuolį po savo krepšiu italai turėjo mažiau. O šiaip įvykiai baudos aikštelėje kelia labai didelį nerimą. Galima laukti, kad pažiūrėję dviejų rungtynių vaizdo įrašus, būsimi varžovai akcentuos būtent kovą po lenta. Ją reikia skubiai gerinti.
Iš dalies dėl minėtos problemos kalta prastoka Roberto Javtoko forma. Šis aukštaūgis jau rungtynėse su “Žalgiriu” sunkiai tvarkėsi, dengdamas Tanoką Beardą, ir kol kas nelabai primena “Lietuvos ryto” gynybos ramstį. Vakar jis atkovojo 3 kamuolius, o tai Robertui yra tragiškai mažai.
Problemų vardijimą galima ir baigti, nes kitais atžvilgiais “Lietuvos rytas” buvo tokia komanda, kurią turbūt ir norėtų matyti sirgaliai. Ekipa pasirodė labai tvirta psichologiškai, nes net mažiau aikštėje besirodančių žaidėjų netrikdė nei stiprus varžovas, nei pragariškas sirgalių keliamas triukšmas. Pirmame kėlinyje Vladė Djurovičius išleido į aikštę nuo suolelio tris krepšininkus. Prieš savaitę tai iš karto išderino vilniečių žaidimą, o vakar nepadarė didesnės įtakos, nes atsarginiai žaidė drąsiai ir efektyviai.
Kitas optimistiškai nuteikiantis veiksnys - įžaidėjų pasirodymas. Tiek Tomas Delininkaitis, tiek Rolandas Jarutis savo darbą atliko. Jie gerai valdė žaidimą, o kai reikėdavo, individualiai jį paaštrindavo. Ypač tai pasakytina apie R. Jarutį, nors T. Delininkaitis pelnė daugiau taškų. Įžaidėjų pastangos nulėmė tai, kad aukštaūgiai dažnai gaudavo kamuolį po krepšiu.
Frederickas Housas pasirodė kaip kitos planetos žaidėjas. Gerąja prasme. Prieš savaitę jis buvo labai aktyvus ir daug nuveikė, tačiau bendrą įspūdį gadino skubėjimas ir pernelyg individualus žaidimas. Neapolio aikštėje Vilniaus amerikiečiui nebuvo lygių. Be gero pataikymo ir pavyzdingos kovos kiekviename aikštės centimetre, F. Housas dar ir sugebėjo visiškai uždengti buvusį NBA žaidėją Jeffą Trepagnier. Gynyboje amerikietis pasižymi jau ne pirmą kartą, o tai liudija rimtą požiūrį į atliekamą darbą.
Antras ir trečias ketvirčiai buvo lemiami. Po to, kai italai pasodino ant suoliuko savo pagrindinius aukštaūgius, vilniečiai sugebėjo kuriam laikui sutvarkyti kovą dėl kamuolių. Zonos gynyba leido sustabdyti varžovų atakas. Puolant patiems, aišku, truputį sekėsi. Vargu ar keturi taiklūs F. Houso tritaškiai iš eilės dar kada pasikartos.
Trečiajame kėlinyje reikėjo išlaikyti tai, kas sukurta antrajame. Italai tuo metu patys pradėjo gintis zona, o vilniečiai, kaip tyčia, pradėjo nepataikyti iš toli. Be to, mažesni “Lietuvos ryto” krepšininkai stabiliai praleisdavo oponentus į baudos aikštelę. Laimei, pagerėjęs puolimas vieno prieš vieną ir laiku sugrąžinta asmeninė gynyba leido sustabdyti įsiaudrinusius italus.
Be gražaus žaidimo, galime pasidžiaugti ir padėtimi turnyrinėje lentelėje. “Pompea”, nors ir du kartus pralaimėjusi, lieka viena pagrindinių pretendenčių į vietą aštuntfinalyje, tačiau “Lietuvos rytas” dabar jau turi prieš italus didelę persvarą. Dar prisiminkime, kad vilniečių gretose kol kas nežaidžia du labai svarbūs legionieriai. Viską suvedus, situacija tikrai nuteikia optimistiškai.
