Vienas žymiausių Lietuvos motociklininkų Arūnas Gelažninkas kartu su žmona Emilija bei šuniuku Lilly, įsitaisiusiu specialioje kuprinėje, leidosi į trumpą kelionę motociklais po Dzūkiją. Tai jau antra tokia kelionė šeimai šiemet – pirmosios metu bekelei skirtais motociklais jie rinkosi maršrutą po Aukštaitiją, Labanoro girią ir jos apylinkes. Arūnas sako, kad nors ir šiaip kone kasdien jam tenka sėdėti ant motociklo, išvyka su žmona, turint tikslą pailsėti, leidžia pasimėgauti visiškai kitaip.
„Yra skirtumas: ten yra darbas, čia – poilsis. Čia niekur nereikia skubėti, gali mėgautis akimirka. Labiausiai tokiose kelionėse patinka skirtingi miškai, keliai, ežerai. Gali pasimėgauti lietuviška gamta, sustoti kada nori, kur nori, išsitraukti užkandį iš kuprinės ir atsipūsti. Telefoną būni pasidėjęs į šoną: neatrašinėji žinučių, neatsakai skambučių. Tai ir yra poilsis, kai nesuki galvos dėl nieko ir mėgaujiesi šia akimirka“, – apie išvykas motociklu ir skirtumą tarp sporto kalbėjo A. Gelažninkas.
Tikslas – gerai praleisti laiką
Šeima kelionei skyrė vos tris dienas, mat daugiau, kaip sako patys, laiko rasti nėra lengva. Dvi naktis praleidę Druskininkuose, dienomis pora lankė jų apylinkes. Pasak Arūno, pirmiausia pažiūrėdavo į žemėlapį, o atradęs įdomų ar dar nelankytą objektą, patraukdavo link jo: „Marcinkonys, Zervynos ir aplinkui... miško keliukai, asfaltas ar ne asfaltas, važiuodavom į kuo atokesnę vietą. Nuvažiavom ten, kur teka Merkys ir Ūla, galvojom, kad pralysim, kad rasim tiltą, bet teko grįžti atgal. Nebuvo kažkokio aiškaus tikslo, o tiesiog išbandyti motociklus, pasivėžinti ir gerai praleisti laiką“.
Sportininkas pasakojo, kad nors pasirinkti „Royal Enfield“ motociklai bei jų padangos nebuvo skirti bekelei, važiavimas ramiu režimu leido važiuoti įvairiausiais keliais, kurie iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti sunkiai įveikiami. Paklaustas ar nesijaudino dėl to, kaip seksis važiuoti žmonai, Arūnas atviravo, jog visada būna šiek tiek jaudulio, bet tuo pačiu džiaugėsi, kad Emilija nepervertina savo galimybių ir nesistengia išlaikyti Arūno tempo važiuojant sudėtingesniais keliais. Viso pora per tris dienas nuvažiavo virš 500 kilometrų. Ir nors tai neatrodo labai daug, keliautojai sako, kad turint omenyje, jog sukiojosi tik Dzūkijos kraštais, tų kilometrų užteko tam, kad spėtų pažinti gamtą ir apylinkes.
Nepabūgo žadėto lietaus
„Šiaip viskas praėjo labai gerai, be jokių netikėtumų. Nors prognozės rodė, kad abi dienas turėjo lyti, su oru beveik idealiai praslydom ir tiesioginio lietaus gavom tik truputį – per stiprų lietų pavykdavo kažkur pasislėpti“, – džiaugėsi A. Gelažninkas.
Prognozės žadėjo ne patį komfortiškiausią orą važiuojantiems motociklu, bet pora vis tiek drąsiai leidosi į kelionę prieš tai pasirūpinę tinkama apranga. „KMOTO“ salone Vilniuje jie išsirinko atšiauriausiems orams tinkančias „Rukka“ aprangas, apie kurias Arūnas negailėjo gerų žodžių po kelionės.
„Važiuojant sportiniu režimu šalta niekada nebūna, bet net Dakare ankstyvais rytais ar vėlyvais vakarais oras stipriai atšąla ir organizmas nemažai energijos išeikvoja vien dėl to. Šį kartą, kelionėje, tiesiog ant marškinėlių užsidėjęs striukę jaučiausi komfortiškai. Yra įvairių ventiliacijų, kurios atsidaro jeigu karšta, o vakarais, orui atvėsus, apranga irgi leido jaustis puikiai. Apskritai kelionėje labai įsiminė kelionės komfortas. Prie to prisidėjo ir tylūs šalmai, kurie yra skirti kelionėms, izoliuoti nuo garso. Tai taip pat pasijautė didelis skirtumas nuo sportinių. Čia kartais atrodo net per tylu – susiduri pats su savo mintimis“, – juokavo motociklininkas.
Vyras pasakoja, kad jam buvo netgi smalsu pabandyti tai, kaip apranga tvarkosi su lietumi. Kadangi to padaryti kelionėje nepavyko, sakė bandysiąs aprangą dėvėti treniruočių metu: „ne retai rudenį treniruočių su mokiniais metu lyja, tuomet dėvėsiu šią aprangą. Ji nėra tokia laisva, kaip mano sportinė apranga, bet kai treniruoju kitus labai daug sportinio režimo ir nebūna. Tiesiog bus proga išbandyti ypač atsparią vandeniui kelioninę aprangą ekstremaliomis sąlygomis“.
Vienas gražesnis, kitas patogesnis – motociklai
Kelionei pora pasirinko „Royal Enfield“ modelius „Interceptor“ ir „Continental GT“. Arūno žmona Emilija turėjo pirmumo teisę pasirinkti sau norimą motociklą ir juo tapo savo grožiu kitą modelį aplenkęs „Continental GT“. Tiesa, po pasivažinėjimo Vilniaus mieste pora motociklais pasikeitė: dėl skirtingos vairo konstrukcijos sėdėjimo pozicija ant motociklų skiriasi, o ilgesnėje kelionėje patogesnis pasirodė aukštesnį vairą turintis „Interceptor“. A. Gelažninkas pasakojo, kad jam, dėl didesnio ūgio, buvo patogu ir komfortiška važiuoti su abiem modeliais.
„Leistis į labai tolimą kelionę šiais motociklais galbūt ir nebūtų itin komfortiška, bet važiuojant po Lietuvą tai tikrai geras pasirinkimas. Dideliu greičiu su jais net ir nesinori važiuoti, o mieste jie labai patogūs. Labai daug pagyrų sulaukėme iš aplinkinių – tiek iš kitų motociklininkų, tiek iš praeivių. Man jie yra gražūs, o pagal išvaizdą ir kokybę, aš manau, jų kaina labai gera“, – kalbėjo Arūnas Gelažninkas.
Paklaustas, ar galvoja ir toliau leistis į tokias keliones motociklu, sportininkas sakė, kad su žmona Emilija jau kurpia planus apie tolimesnę kelionę pasiekiant pietuose esančias jūras. Nors šiemet tam laiko greičiausiai jau nepavyks rasti, pora tikisi, kad kitais metais įgyvendins šį savo norą.
„Gal, jeigu pavyks, kokiai dienai dar išlėksime ir šiemet. Nors šiek tiek fiziškai pavargsti važiuodamas motociklu ir vakare tai jaučiasi. Tai labai geras būdas atsiriboti nuo visko ir man tai patinka“, – užbaigė pasakojimą sportininkas.
Vienas žymiausių Lietuvos motociklininkų Arūnas Gelažninkas kartu su žmona Emilija bei šuniuku Lilly, įsitaisiusiu specialioje kuprinėje, leidosi į trumpą kelionę motociklais po Dzūkiją. Tai jau antra tokia kelionė šeimai šiemet – pirmosios metu bekelei skirtais motociklais jie rinkosi maršrutą po Aukštaitiją, Labanoro girią ir jos apylinkes. Arūnas sako, kad nors ir šiaip kone kasdien jam tenka sėdėti ant motociklo, išvyka su žmona, turint tikslą pailsėti, leidžia pasimėgauti visiškai kitaip.
„Yra skirtumas: ten yra darbas, čia – poilsis. Čia niekur nereikia skubėti, gali mėgautis akimirka. Labiausiai tokiose kelionėse patinka skirtingi miškai, keliai, ežerai. Gali pasimėgauti lietuviška gamta, sustoti kada nori, kur nori, išsitraukti užkandį iš kuprinės ir atsipūsti. Telefoną būni pasidėjęs į šoną: neatrašinėji žinučių, neatsakai skambučių. Tai ir yra poilsis, kai nesuki galvos dėl nieko ir mėgaujiesi šia akimirka“, – apie išvykas motociklu ir skirtumą tarp sporto kalbėjo A. Gelažninkas.
Tikslas – gerai praleisti laiką
Šeima kelionei skyrė vos tris dienas, mat daugiau, kaip sako patys, laiko rasti nėra lengva. Dvi naktis praleidę Druskininkuose, dienomis pora lankė jų apylinkes. Pasak Arūno, pirmiausia pažiūrėdavo į žemėlapį, o atradęs įdomų ar dar nelankytą objektą, patraukdavo link jo: „Marcinkonys, Zervynos ir aplinkui... miško keliukai, asfaltas ar ne asfaltas, važiuodavom į kuo atokesnę vietą. Nuvažiavom ten, kur teka Merkys ir Ūla, galvojom, kad pralysim, kad rasim tiltą, bet teko grįžti atgal. Nebuvo kažkokio aiškaus tikslo, o tiesiog išbandyti motociklus, pasivėžinti ir gerai praleisti laiką“.
Sportininkas pasakojo, kad nors pasirinkti „Royal Enfield“ motociklai bei jų padangos nebuvo skirti bekelei, važiavimas ramiu režimu leido važiuoti įvairiausiais keliais, kurie iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti sunkiai įveikiami. Paklaustas ar nesijaudino dėl to, kaip seksis važiuoti žmonai, Arūnas atviravo, jog visada būna šiek tiek jaudulio, bet tuo pačiu džiaugėsi, kad Emilija nepervertina savo galimybių ir nesistengia išlaikyti Arūno tempo važiuojant sudėtingesniais keliais. Viso pora per tris dienas nuvažiavo virš 500 kilometrų. Ir nors tai neatrodo labai daug, keliautojai sako, kad turint omenyje, jog sukiojosi tik Dzūkijos kraštais, tų kilometrų užteko tam, kad spėtų pažinti gamtą ir apylinkes.
Nepabūgo žadėto lietaus
„Šiaip viskas praėjo labai gerai, be jokių netikėtumų. Nors prognozės rodė, kad abi dienas turėjo lyti, su oru beveik idealiai praslydom ir tiesioginio lietaus gavom tik truputį – per stiprų lietų pavykdavo kažkur pasislėpti“, – džiaugėsi A. Gelažninkas.
Prognozės žadėjo ne patį komfortiškiausią orą važiuojantiems motociklu, bet pora vis tiek drąsiai leidosi į kelionę prieš tai pasirūpinę tinkama apranga. „KMOTO“ salone Vilniuje jie išsirinko atšiauriausiems orams tinkančias „Rukka“ aprangas, apie kurias Arūnas negailėjo gerų žodžių po kelionės.
„Važiuojant sportiniu režimu šalta niekada nebūna, bet net Dakare ankstyvais rytais ar vėlyvais vakarais oras stipriai atšąla ir organizmas nemažai energijos išeikvoja vien dėl to. Šį kartą, kelionėje, tiesiog ant marškinėlių užsidėjęs striukę jaučiausi komfortiškai. Yra įvairių ventiliacijų, kurios atsidaro jeigu karšta, o vakarais, orui atvėsus, apranga irgi leido jaustis puikiai. Apskritai kelionėje labai įsiminė kelionės komfortas. Prie to prisidėjo ir tylūs šalmai, kurie yra skirti kelionėms, izoliuoti nuo garso. Tai taip pat pasijautė didelis skirtumas nuo sportinių. Čia kartais atrodo net per tylu – susiduri pats su savo mintimis“, – juokavo motociklininkas.
Vyras pasakoja, kad jam buvo netgi smalsu pabandyti tai, kaip apranga tvarkosi su lietumi. Kadangi to padaryti kelionėje nepavyko, sakė bandysiąs aprangą dėvėti treniruočių metu: „ne retai rudenį treniruočių su mokiniais metu lyja, tuomet dėvėsiu šią aprangą. Ji nėra tokia laisva, kaip mano sportinė apranga, bet kai treniruoju kitus labai daug sportinio režimo ir nebūna. Tiesiog bus proga išbandyti ypač atsparią vandeniui kelioninę aprangą ekstremaliomis sąlygomis“.
Vienas gražesnis, kitas patogesnis – motociklai
Kelionei pora pasirinko „Royal Enfield“ modelius „Interceptor“ ir „Continental GT“. Arūno žmona Emilija turėjo pirmumo teisę pasirinkti sau norimą motociklą ir juo tapo savo grožiu kitą modelį aplenkęs „Continental GT“. Tiesa, po pasivažinėjimo Vilniaus mieste pora motociklais pasikeitė: dėl skirtingos vairo konstrukcijos sėdėjimo pozicija ant motociklų skiriasi, o ilgesnėje kelionėje patogesnis pasirodė aukštesnį vairą turintis „Interceptor“. A. Gelažninkas pasakojo, kad jam, dėl didesnio ūgio, buvo patogu ir komfortiška važiuoti su abiem modeliais.
„Leistis į labai tolimą kelionę šiais motociklais galbūt ir nebūtų itin komfortiška, bet važiuojant po Lietuvą tai tikrai geras pasirinkimas. Dideliu greičiu su jais net ir nesinori važiuoti, o mieste jie labai patogūs. Labai daug pagyrų sulaukėme iš aplinkinių – tiek iš kitų motociklininkų, tiek iš praeivių. Man jie yra gražūs, o pagal išvaizdą ir kokybę, aš manau, jų kaina labai gera“, – kalbėjo Arūnas Gelažninkas.
Paklaustas, ar galvoja ir toliau leistis į tokias keliones motociklu, sportininkas sakė, kad su žmona Emilija jau kurpia planus apie tolimesnę kelionę pasiekiant pietuose esančias jūras. Nors šiemet tam laiko greičiausiai jau nepavyks rasti, pora tikisi, kad kitais metais įgyvendins šį savo norą.
„Gal, jeigu pavyks, kokiai dienai dar išlėksime ir šiemet. Nors šiek tiek fiziškai pavargsti važiuodamas motociklu ir vakare tai jaučiasi. Tai labai geras būdas atsiriboti nuo visko ir man tai patinka“, – užbaigė pasakojimą sportininkas.
