Sveikatos apsaugos ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Lietuvoje gydytojų jau daugėja.
Jau visą savaitę nuo Kalėdų daug kalbama apie griežtą karantiną, kurį ankščiau ar vėliau greičiausiai privalėsime įvesti. Sakykite prašau, kodėl dabar pradėta apie jį kalbėti? Ir susirgimų skaičiai, ir reanimacijos lovų skaičiai nėra tokie baisūs, kad reikėtų kalbėti apie karantiną.
Sveikatos apsaugos ministerija tikrai neplatino nei jokių pranešimų spaudai, nei darė kokių spaudos konferencijų. Tiesiog medijos buvo paklausta, kada Lietuvoje galėtų būti karantinas, kokiomis sąlygomis, kokiais principais, kokiais kriterijais ir jaučiuosi, kad visą laiką atsakydavau į tuos klausimus, kas būdavo klausiama, bet tai jokiais būdais nebuvo mūsų pačių iniciatyva.
Iki šiol pabrėždavote, kad jei ir bus karantino ribojimai ar panašūs į karantino ribojimus, kurie buvo praėjusią žiemą, kad pirmiausia tai bus nesiskiepijusiems žmonėms, tai nebus visiems. Dabar jau kalbama apie visuotinį karantiną. Kodėl?
Mūsų patirtis rodo, kad maždaug 240 pacientų reanimacijoje, o tai reikštų apie 2,5–3 tūkstančius apskritai Lietuvos ligoninėse. Tai reiškia, kad mes Lietuvoje turime tiek gydytojų, kad tik tokiam skaičiui pajėgtume teikti paslaugas, bet visos kitos paslaugos stotų.
Tai reikštų, kad valstybėje viena iš funkcijų sveikatos apsaugos yra praktiškai blokuojama, o tai reikštų didžiules pasekmes valstybei, o tada reikia visuotinio karantino, kuris apimtų visus.
Pakalbėkime apie mistinį 240 reanimacijos lovų skaičių. Kodėl būtent 240, kodėl ne 293,5 lovos? Kitas dalykas, kodėl per beveik 2,5 metų, kai mes turime koronavirusą, sveikatos apsaugos sistema neprisitaikė, neįvykdė to, kas buvo nuolat kalbama, kad mes turėsime išmokti gyventi su virusu. Neišmokome, 240 lovų reanimacijoje ir viskas – sveikatos apsaugos sistema savo funkcijų kitaip atlikti negali.
Visų pirma, ne per beveik 2 metus, o per metus. Kitas dalykas, specialistai nėra sukuriami nei per metus, nei per du metus. Dar jums pasakysiu daugiau – to ir nereikia daryti, todėl kad Lietuvoje jau ir šiandien gydytojų 100 tūkstančių gyventojų yra daugiau.
Kitas klausimas – darbo organizavimas ir infekcinių ligoninių, padalinių turėjimas. Tam ir yra numatytos RRF ir Europos Sąjungos paramos lėšos ir tas procesas vyksta visoje Europoje, kad mes investuosime į infekcinių centrų steigimą ir tą darbo organizavimą, ko dabar nėra.
Bet vadinasi, kad būtent sveikatos apsaugos sistema ir neišmoko gyventi su virusu, nes, kaip ir jūs sakote, tai yra darbo organizavimo dalykai. Per visą tą laiką, kol mes turime koronavirusą, darbas nebuvo efektyviai organizuotas, tą turbūt turime pripažinti?
Ne, o kodėl aš turėčiau pripažinti jūsų šitą pateiktą mintį. Faktai rodo visai kitus dalykus, nes jei jūs palyginsite antrą pandemijos bangą ir kokioje situacijoje buvo sveikatos apsaugos sistema ir dabar ką mes turime – tai skiriasi kaip diena ir naktis.
Tuo metu buvo visuotinis judėjimo ribojimas, neveikė renginiai, buvo uždaryti verslai, mokyklos veikė tik nuotoliniu būdu. Visi mano šitie išvardyti dalykai dabar yra priešingi.
Dar daugiau pasakysiu – per 2021 metus apsilankymų skaičius pas šeimos ir jų komandos gydytojus jau dabar yra didesnis nei buvo 2019 metais. Pirminės psichikos paslaugų jau yra 5 proc. didesnis nei 2019 m., bet yra bėdų, kad pailgėjo eilės, apleistos kai kurios ligos, pirminės odontologijos srityje yra problemų.
Aš neneigiu – yra problemų, bet tuos dalykus reikia lyginti objektyviai.
Bet mes girdime, kad ir premjerė, ir kiti Vyriausybės atstovai kartoja tą patį argumentą – reikės griežto karantino tam, kad apsaugotume sveikatos apsaugos sistemą. Ne sveikatos apsaugos sistema saugo žmonių sveikatą, o žmonės, mokesčių mokėtojai vis dar turi saugoti sveikatos apsaugos sistemą ir vėl tie 240 lovų.
Aš manau, kad jūs gal truputį čia interpretavote. Pirmas žingsnis šiuo metu yra dėti pastangas, kad omikron, kuris dabar plinta nepaprastai, 3–5 kartus greičiau nei delta, kad jis negautų per didelio pagreičio ir kad ligoninės nesipildytų per daug greitai.
Antras dalykas – apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, bet apsaugoti ir joje dirbančius žmones, apsaugoti pacientus, kas šiuo metu yra daroma.
O kodėl nebepripažįstamas antikūnų testas galimybių pasui gauti, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
