Nors prekybos centruose jau seniai erzeliuoja kalėdinis šurmulys, elitinėms Lietuvos krepšinio komandoms - vis dar sezono pradžia. Tiek “Žalgiriui”, tiek “Lietuvos rytui”. Pastarieji vis dar neatrodo patekę į savo vėžes, nors šeštadienį nugalėjo kauniečius, o antradienį rezultatu 72:68 ir Vroclavo “Deichmann Sląsk”. Sezono pradžia truputį užsitęsė.
To priežastys visiškai suprantamos ir nei Vilniaus, nei Kauno komandų nereikėtų labai smerkti. Didelę įtaką turi traumos, nors čia daugiau nukentėjęs “Žalgiris”. Už tai abiem komandoms sezono pradžioje vienodai kenkia žemas LKL lygis. Jų varžovai Europoje šiuo metu dažniausiai jau yra sužaidę keletą įtemptų, nervingų rungtynių ir atitinkamai geriau suderinę stygas. “Lietuvos rytas” tik per pastarąją savaitę oficialiose varžybose susidūrė su rimtu pasipriešinimu. Prie to dar reiks įprasti.
Kol kas “Lietuvos ryto” žaidėjų veiksmai prastai suderinti ir tai matyti tiek statistikoje, tiek daugumoje žaidimo komponentų. Statistika mums sako, kad atlikti 9 rezultatyvūs perdavimai. Mažoka aukšto lygio ekipai. O štai baudų “Lietuvos rytas” metė kur kas daugiau nei varžovai, o tai liudija, kad individualiai vilniečiai buvo aktyvesni.
Komandiniame žaidime ypač trūksta aukštaūgių ir mažesniųjų krepšininkų tarpusavio supratimo. Priekinės linijos žaidėjai po krepšiu retai gauna kamuolį ir, išskyrus kartais Robertą Javtoką, visai nebando žaisti vienas prieš vieną. Lenkų gynėjams beveik nereikėjo eiti savo aukštaūgiams į pagalbą, o tai savo ruožtu apsunkina gyvenimą vilniečių snaiperiams.
Krito į akis ir tai, kad “Lietuvos ryto” greitas puolimas dažniausiai buvo chaotiškas. Progų greitai pelnyti taškus buvo daug, bet išnaudotos jos silpnai. Susiklausymo trūkumas jaučiamas gynyboje. Savo kietais veiksmais ginantis vilniečiai sukaustė “Žalgirį”. Antradienį “Lietuvos rytas” didžiąją dalį rungtynių praleido naudodamas zoninę gynybą. Ji šiaip jau buvo gera, praleisti tik 68 taškai, apsisaugota nuo tolimų metimų. Vis dėlto rungtynių pradžioje matėme, kaip pirmomis minutėmis lenkai lengvai ją sutraukė ir teko pradėti gintis individualiai. Vėl sustojus į zoną, problemos kildavo nebent po savo krepšiu. Keistoka, turint omenyje, kad baudos aikštelėje yra puikiai besiginantis vidurio puolėjas R. Javtokas.
Dar vienas didelis klaustukas sezono pradžioje - Frederickas Housas. Jo individualizmas pernelyg dažnai perauga į anarchiją. Yra F. Housas ir yra komanda. Kol kas šie dalykai retai tarpusavyje dera. Kartais labiau matosi komanda, bet dažniau - F. Housas. Tačiau šio atominio vaikino energija “Lietuvos rytui” labai reikalinga. Rungtynėse jis surinko 38 naudingumo balus, puikiai kovojo po krepšiais ir siautėjo gynyboje. Amerikietis taip pat lemiamais momentais patikimai uždengė Michaelą Watsoną. Jei kuris nors žaidėjas gali būti vilniečių lyderiu, tai tik F. Housas. Bent jau kol nepasveiks Robertas Štelmacheris. Taigi Vladei Djurovičiui dar teks gerokai padirbėti derinant komandą ir amerikietį.
“Lietuvos ryto” treneris jau pirmame kėlinyje įleido į aikštelę keturis atsarginius. Deja, dauguma jų buvo pasyvūs. Todėl ateityje su keitimais tikriausiai bus elgiamasi atsargiau. Kaip dar vieną trūkumą galima paminėti tai, kad daugiausiai problemų vilniečių aukštaūgiams padarė Radoslavas Hyzy, kuris šiaip jau yra lengvas žaidėjas. Didieji “Lietuvos ryto” žmonės jam pasirodė per lėti. Galbūt vertėtų prisiminti pernykštį variantą, kai dažnai sunkaus krašto puolėjo vaidmenį atlikdavo Andrius Šležas.
Kalbėti apie problemas po laimėtų rungtynių kitu atveju gal ir nebūtų verta, bet Vroclavo komanda šiemet jau tikrai nėra pernykštė Eurolygos dalyvė. Tai liudija ir tik vienos laimėtos rungtynės iš keturių Lenkijos čempionate. Po savaitės laukia Neapolio “Pompea”, potencialiai stipresnis priešininkas. Belieka tikėtis, kad vilniečiai produktyviai išnaudos septynias likusias dienas.
