Pastaraisiais metais “Žalgiriui” nelabai sekasi traukiant burtus. Priešininkais vis tampa solidžios komandos. Belieka pasvajoti, kad kada nors kauniečiai pakliūtų į tokią kompaniją, kokia susibūrė A grupėje. Žvelgiant į sudėtis, ją galima pavadinti silpniausia Eurolygoje. Dėl pirmų vietų turėtų kovoti trys ekipos.
Bolonijos “Climamio”. Komanda, kuri nuolatos keičia pavadinimus. Tiesa, dabar juos sunku su kuo nors supainioti, nes Bolonijoje po “Kinder” bankroto beliko viena elitinė ekipa. Pernai ji nužygiavo iki Eurolygos ir Italijos čempionato finalų.
Pakeitus pavadinimą, sudėties pagrindas išliko. Pernai sėkmingą italų pasirodymą daugiausiai sąlygojo greiti gynėjai, puikiai mėtantys tritaškius. Gianluca Basile, Gianmarco Pozzecco ir Milošas Vujaničius liko komandoje. Prie jų prisidėjo amerikietis Rubenas Douglasas. Didžiausias praradimas - Carlosas Delfino. Po olimpinio čempiono išvykimo į NBA, lengvo krašto puolėjo pozicijoje atsirado skylė. Italai pasistengė sutvirtinti silpnai atrodžiusią priekinę liniją. Vidurio puolėjo poziciją užims kroatų milžinas Daliboras Bagaričius (215 cm.). Kitas “pirkinys” slovakas Martinas Rancikas yra ne toks aukštas (203 cm.), bet pakankamai mobilus ir patikimas žaidėjas.
Italijos lygoje iš 6 rungtynių pralaimėjusi vienas, ekipa dalijasi 2-4 vietomis.
Madrido “Real”. Karališkasis klubas pateko į Eurolygą ne sportiniu principu, o dėl ULEB administracijos malonės, tačiau tai nereiškia, kad jis nepretenduos į aukštas vietas. “Real” vis tobulina sudėtį ir tai pradėjo duoti vaisių. ACB lygoje jie nepralaimėjo nė vienų rungtynių ir žengia pirmi. “Tau Ceramica” su Arvydu Macijausku net namie nesugebėjo atsilaikyti prieš “Real”. Palyginimui - pernai komanda laimėjo 20 rungtynių iš 34 ir iškrito ketvirtfinalyje.
Žvelgiant į naujokų sąrašą, atrodo, kad “Real” propaguos greitą krepšinį. Kompaniją įžaidėjui Elmeriui Bennettui sudarys du nauji juodaodžiai gynėjai, iš “Unicaja” perėję Louisas Bullockas, kuris jau spėjo tapti lyderiu, ir prancūzas Mousa Sonko. Pagrindinis “pirkinys” priekinei linijai - Felipe Reyesas, pakeisiantis galingąjį “vaiduoklį” Kasparą Kambalą.
Stambulo “Efes Pilsen”. Šią komandą prie grupės favoritų galima priskirti tik su išlygomis. Neblogiau tiktų ir stiprių vidutiniokų apibūdinimas, nes pokyčiai tarp sezonų vargu ar išeis turkams į naudą.
Nepadarę jokių pakeitimų tarp aukštaūgių, kurie nebuvo stiprioji komandos dalis, “Efes Pilsen” prarado tris pagrindinius lengvuosius žaidėjus. Antonio Grangeris išvyko į CSKA, Trajanas Langdonas į NBA, o įžaidėjas Keremas Tunceri sustiprino pagrindinius konkurentus “Ulker”. Pamaina atsirado. Tiek Willas Solomonas, tiek Henry Domercantas yra individualiai labai stiprūs gynėjai, tačiau Eurolygoje abu jie dar naujokai. Taigi autoritetą reiks išsikovoti iš naujo.
Praėjusiame sezone “Efes Pilsen” pasiekė “Top-16”, tačiau toliau nužengti nesugebėjo. Tikriausiai istorija pasikartos.
Dvi komandos turėtų kvėpuoti į nugarą favoritams ir tikrai pasiekti kitą etapą.
Madrido “Estudiantes”. Pagrindinė praėjusio ACB lygos sezono staigmena. “Studentai” pusfinalyje nugalėjo “Tau Ceramica” ir iškovojo sidabrą. Šiemet sekasi kur kas prasčiau. Jau patyrusi keturis pralaimėjimus, komanda velkasi lentelės gale.
Kaip ir pernai, “Estudiantes” neturi didelių žvaigždžių. Vienintelis krepšininkas, galėjęs pretenduoti į tokį statusą, F. Reyesas, perėjo į “Real”. Vargu ar patyręs Rubenas Garcesas iš “Leche Rio” taps visaverte jo pamaina. Didžiausias komandos privalumas - lygi sudėtis. Kiekvienas iš 10 pagrindinių žaidėjų gali būti pavojingas.
Zagrebo “Cibona VIP”. Tradiciniai Eurolygos vidutiniokai turbūt tokie ir liks. Komanda prieš sezoną sužinojo dvi naujienas. Geroji - ilgai tarp Valensijos “Pamesa” ir tėvynės blaškęsis gynėjas Marko Popovičius vėl sugrįžo. Blogoji - puolėjas Rodney Elliotas, turėjęs tapti ekipos lyderiu, gavo traumą ir iki Naujųjų metų aikštėje nepasirodys.
“Cibona” tapo jaunimo ir patirties maišymosi katilu, tik patirties šį sezoną daugiau. Prie buvusių Kroatijos rinktinės narių Josipo Vrankovičiaus ir Josipo Sesaro prisijungė buvęs “Lietuvos ryto” įžaidėjas Vladimiras Krstičius.
Adrijos lygoje “Cibona” žengia antroje vietoje, nusileisdama tik “Union Olimpija”.
Likusios trys komandos turėtų labai džiaugtis, iškovojusios kelialapį į antrą etapą.
Sopoto “Prokom Trefl”. O štai ir seni pažįstami. Tomas Masiulis, Tomas Pačėsas ir Darius Maskoliūnas. Du Eurolygos čempionai ir Atlantos olimpiados prizininkas pagaliau grįžta į aukščiausią lygį.
Lenkijos čempionai, patekę į Eurolygą, neskubėjo viską keisti iš pagrindų, tačiau komandą sustiprino. Didžiausias selekcininkų pasiekimas - turbūt geriausias pastarojo dešimtmečio Lenkijos krepšininkas Adamas Vujčikas. Kartu su T. Masiuliu ir sugrįžusiu į Sopotą vidurio puolėju Haroldu Jamisonu jie gali sudaryti tikrai neblogą net Eurolygos masteliais aukštaūgių trejetą. Antrąją liniją sustiprino Italijoje rungtyniavęs vengras Istvanas Nemethas.
Pagal sudėtį būtent lenkai (o gal lietuviai, juk jie Sopote aikštėje vaidina didesnį vaidmenį) realiai pretenduoja į šeštą vietą.
Pirėjo “Olympiakos”. Sopote atsidūrė 1999 m. “Žalgirio” kareiviai, o Pirėjuje ir pats generolas Jonas Kazlauskas. Kol kas lietuvių trenerio padėtis nepavydėtina. Iš graikų superklubo beliko varganas šešėlis, pralaimėjęs pirmas dvi nacionalinių pirmenybių rungtynes.
Jau praėjusiame sezone “Olympiakos” nerodė stebuklų, laimėjo tik vienas rungtynes Eurolygos “Top-16” etape, o Graikijoje iškrito ketvirtfinalyje. Tarpsezonyje graikai neteko krūvos solidžių, rezultatą lėmusių krepšininkų. Papildymas irgi gausus, bet kuklus. Galima iškirti tris žaidėjus: Dušaną Vukčevičių, kuris “Montepashi” daugiau sėdėjo ant suolo, gynėją Lavorą Postellą, kelerius metus žaidusį Niujorko “Knicks”, ir galingą puolėją iš Slovėnijos Ivicą Jurkovičių.
Šis trejetukas ir turėtų tapti komandos lyderiais. Užuojauta, Jonai…
Belgrado “Partizan PMB”. Garsusis klubas šiemet jau spėjo tris kartus suklupti net Adrijos lygoje, o Europoje laukia daug solidesni priešininkai. Komandą paliko abu amerikiečiai legionieriai (tarp jų ir Frederickas Housas, atsidūręs Vilniuje) ir dar keletas pajėgių žaidėjų.
Nieko ypatingo serbai neįsigijo. Išskyrus gal tik buvusį rinktinės narį, ilgai pretendavusį žaisti ir Atėnų olimpiadoje Dejaną Milojevičių. Komandos priekinėje linijoje vien jaunimėlis. Labai perspektyvus, bet labai jau žalias.
Potencialiai “Partizan PMB” Eurolygoje nieko neturėtų pasiekti, tačiau vis dėlto jie serbai. O serbų aikštelėje visada reikia saugotis.
