Rašydamas žodį chaosas turiu omenyje žaidimą. Nė viename iš FIBA Šiaurės konferencijos didžiojo ketverto pusfinalių rimtos kovos neišvydome. “Lietuvos ryto” pergalės prieš “Anwil” rezultatas 94:63 ne visai atspindi rungtynių eigą, o “Unics” nepaliko jokių šansų “Prokom Trefl” (114:80). Tokie sutriuškinimai turnyro anaiptol nepuošia.
Jei reikėtų nurodyti įsimintiniausią pusfinalių įvykį, išskirčiau fenomenalų vieno žiūrovo metimą nuo vidurio linijos per “Lietuvos ryto” rungtynes. Pavyko nustatyti, kad žiūrovas žaidžia tik mėgėjiškai, o šis faktas įrodo, jog Lietuvoje krepšinio kamuolį gerai valdo beveik visi. Krepšinio valstybės statusą patvirtina ir įspūdingas lietuvių legionierių pasirodymas.
Keista, tačiau iš keturių legionierių vakar prasčiau pasirodė abu tvirti Lietuvos rinktinės nariai. Tuo tarpu su A. Sireika susipykęs T. Masiulis sužaidė vienas geriausių karjeros rungtynių, pelnydamas 27 taškus. Ne pirmą sykį krepšininkas, turintis problemų rinktinėje, įrodinėja savo vertę klube. Dar labiau nustebino T. Pačėsas. Ne tiek savo pelnytais 15 taškų, kiek brandžiu žaidimu. Atrodo, šis įžaidėjas pagaliau suaugo kaip krepšininkas. Peršasi išvada, kad rinktinės treneriai per anksti nurašė T. Pačėsą, kuris dabar yra antras pagal pajėgumą savo pozicijoje po Š. Jasikevičiaus.
Kalbant apie “Lietuvos ryto” rungtynes, reikia pabrėžti gynybos svarbą. Būtent dėl silpnos gynybos vilniečiai kurį laiką negalėjo nutolti nuo “Anwil” ir netgi pralošinėjo. Ypač daug problemų kėlė neaukštų varžovų žaidėjų prasiveržimai vienas prieš vieną. Ištampę gynybą, svečiai puikiai perduodavo kamuolį K. Langui, kuriam belikdavo įdėti iš viršaus. Pirmame kėlinuke nesusitvarkyta ir su greitu varžovų puolimu.
Stebint vilniečių puolimą, vis labiau krinta į akis dviejų lyderių reikšmė. Visi atakos akcentai sudėlioti taip, kad kamuolį gautų R. Šiškauskas ir A. Macijauskas. Be abejo, lenkai tai žinojo ir lyderiams skyrė didelį dėmesį. Laimei, vakar jokia gynyba nebūtų sugebėjusi sustabdyti A. Macijausko. Savo vaidmenį atliko ir ankstyvas “Anwil” trenerio diskvalifikavimas.
Dar kartą galėjome įsitikinti, kad J. Kazlauskas sugeba prisiderinti prie esamos komandos. Kai jo vadovaujamas “Žalgiris” laimėjo Saportos taurę, tai buvo gynybinio stiliaus komanda. Po metų kauniečiai pavirto ryškia atakuojančia ekipa. Dabar J. Kazlauskas atsidūrė naujoje situacijoje ir komanda šiek tiek primena Los Andželo “Lakers”. Du lyderiai lemia žaidimą, o kitų pareiga - jiems padėti. Pergalei reikia įvykdyti bent vieną iš dviejų sąlygų. Arba abu lyderiai turi žaisti puikiai, arba vienam iš jų turi padėti pora mažiau gabių žaidėjų.
Šį kartą A. Macijauskas daugiausiai paramos sulaukė iš atsarginių krepšininkų. A. Javtokas pagaliau pradėjo naudotis savo fizine jėga ir ja kompensuoti ribotą sugebėjimą mesti į krepšį. Atrodo, jog studentiško krepšinio marškinėlius baigia išaugti ir A. Lucas. Be keleto svarbių pataikymų, jis vakar atliko keturis rezultatyvius perdavimus (tiek pat atliko tik A. Okunskis) ir kur kas mažiau nei sezono pradžioje stabdė komandinį žaidimą. Vakar, beje, dalis žaidėjų atlikinėjo sau nebūdingus vaidmenis. V. Krstičius ir S. Jasaitis atkovojo po 7 kamuolius, A. Macijauskas - 6. Tai padėjo kompensuoti A. Okunskio pasyvumą. Ukrainietis rungtynėse su “Anwil” priminė pliušinį meškiuką (atsiprašau garbingos pliušinių meškiukų giminės už šį palyginimą). O juk lenkų komanda nepasižymi gera priekine linija.
Būtent aukštaūgiai, žvelgiant į komandų sudėtis, turėtų kelti daugiausiai problemų vilniečiams finale. Net dauguma Eurolygos ekipų galėtų pavydėti “Unics”. A. Žukauskas smarkiai riboja bandymus atakuoti iš po krepšio, D. Simpkinsas ir K. Stewartas puikiai naudojasi fizine jėga, o V. Daineka ir A. Fetisovas pasižymi universalumu.
Vis dėlto dar didesnį pavojų kelia tritaškiai rusų metimai. Vakar “Unics” pataikė 58 proc. tolimų metimų. Seniai žinoma, kad įsibėgėjusių rusų komandų sustabdyti beveik neįmanoma. Taigi reikės smarkiai paprakaituoti jau rungtynių pradžioje. Belieka tikėtis, jog “Unics” jau iššvaistė savo sėkmės rezervus, nes pagal pavienių žaidėjų lygį “Lietuvos rytas” gerokai atsilieka. Ir šį kartą prireiks abiejų vilniečių lyderių indėlio. Perfrazuojant ant dolerio banknoto esantį užrašą, galima pasakyti: “Macu ir Šiška mes tikime”.
