Guggenheimo muziejaus (ne)statybos jau senokai kursto aistras sostinės politikų tarpe. Vieni teigia, kad toks muziejus – didelis pliusas tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai, kiti – grūmoja pirštu kaltindami, jog jis tebus naudingas „elitinio“ meno mėgėjams. Vienas iš aktyviausių idėjos iniciatorių buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kovodamas už būsimą Guggenheimo-Ermitažo muziejų net užstatė bankui savo šeimos butą, paėmė paskolą ir muziejaus parengiamuosius darbus finansuoja iš savo lėšų.
Artūras Zuokas dar praėjusių metų pabaigoje džiaugėsi, kad Vyriausybė palaiko iniciatyvą. Neseniai surengto konkurso metu pasirinktas ir būsimo muziejaus projektas „Forma“, kurio autorė Zaha Hadid, o išsami jo galimybių studija visuomenei turėtų būti pateiktą šią vasarą.
A. Zuokas portalui „Balsas.lt“ pasakojo, kad paskelbtas konkursas projektui – tik galimybių studijos dalis. „Turint nugalėtoją, žinant darbų apimtis ir aplinką, galima suskaičiuoti, kiek lėšų pareikalaus projektas ir kiek iš jų turės skirti valstybė“, – pasakojo A. Zuokas, paklaustas, kaip galėjo būti paskelbtas konkursas dar nepatvirtintai statybai.
Pasak jo, tai – pirmasis tokio masto projektas, kur išsami galimybių studija atlikta dar prieš priimant sprendimus.
A. Zuoko teigimu, parengiamieji darbai finansuojami ne savivaldybės, o privačių rėmėjų lėšomis. Buvęs miesto meras patvirtino, kad tam, jog iš dalies padengtų visas išlaidas, jis pats asmeniškai įkeitęs šeimos butą ir paėmęs apie 1 mln. litų paskolą.
„Praėjusiais metais dėl tam tikrų partijos problemų dalis rėmėjų pakeitė savo nuomonę. Prie to nemažai prisidėjo ir tai, kad kai kurie savivaldybės nariai asmeniškai skambinę verslininkams ir reikalavę neremti projekto. Kitaip galinčios kilti problemos tvirtinant detaliuosius planus“, – pasakojo A. Zuokas. Paklaustas, kurie konkrečiai savivaldybės nariai taip elgėsi, politikas atsisakė juos įvardyti. „Aš perpasakoju verslo žmonių pasakojimus. Dėl savaime suprantamų priežasčių jie vardų pasisakyti nenori“, – sakė jis.
Politiko teigimu, puolantieji muziejaus idėją yra nusiteikę prieš tuos, kurie kažką daro, kurie bando teorines idėjas įgyvendinti. „Visų kitų politikų neveiklumas labai smarkiai apsinuogina. To pasekmė – pavydas, nuolatinis politinis oponavimas ir mėginimai panaudoti tai agitacijai“, – piktinosi liberalcentristų lyderis.
Jis priminė ir A. Paleckio mėginimus supriešinti paprastąją ir „elitinę“ kultūrą. A. Zuokas stebėjosi, kodėl Fluxus, savo prigimtimi anarchistinė meno srovė, apskritai įvardyta elitine. Kita vertus, pasak jo, dauguma politikų savo populiarumą stengiasi didinti supriešindami idėjas.
Paklaustas, ar tikisi, jog projektas bus patvirtintas, A. Zuokas teigė tuo net neabejojantis – paramą projektui išreiškė Vyriausybė ir Vilniaus valdžia. Premjeras, miesto meras ir Architektų sąjungos ekspertai dalyvavo projektus vertinusios komisijos darbe.
Be to, nemaža darbų vyksta jau šiandien. Net ir savivaldybės atstovai, vykdami į Kanus reklaminiuose video pristatė Guggenheimo-Ermitažo projektą.
A. Zuoko teigimu, sudėtinga rasti objektyviai mąstantį ir įsigilinusį žmogų, kuris nepritartų muziejaus idėjai – vien dėl to, kad pradėjus svarstyti tokio projekto galimybę Lietuvos vardas pasaulio žiniasklaidoje pradėtas minėti daug dažniau.
„Šiuo atžvilgiu Guggenheimo muziejus yra dėmuo, kuris leistų Vilniui išeiti iš provincinio statuso. Muziejaus idėjai gali prieštarauti tik tie, kurie nori, kad Vilnius liktų tarsi Rusijos gubernijos ar ES pakraščiu, provincine valstybe“, – tvirtino A. Zuokas.
Guggenheimo muziejus turi ne tik šalininkų, bet ir priešininkų. Tarp jų – ne tik buvęs Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis, kuris muziejų vertina kaip kai kurių asmenų verslo projektą, skirtą pasipelnyti miesto biudžeto sąskaita. Ne itin entuziastingai nusiteikęs ir Vilniaus miesto tarybos narys konservatorius Kęstutis Masiulis. „Ar reikia Vilniui Cheopso piramidės? Jei ta Cheopso piramidė nukris iš dangaus, aš visom rankom ir kojom balsuoju už. Bet jeigu šitas pastatas kainuos Vilniui, o tai bus visos kitos kultūros sąskaita, man iškyla klausimas, ar verta skurdinti tai, ką turime, kad pastatytume Cheopso piramidę?“, – yra sakęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys K. Masiulis.
Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas kol kas neturi tvirtos nuomonės apie muziejaus projektą ir teigia, kad sprendžiant šį klausimą visų pirma reikia išklausyti kultūros žmonių nuomonės. O šių žmonių nuomonė nėra vieninga. Daliai iš jų taip pat nepriimtina tai, ką jie vadina muziejų gigantomanija, ir galimas muziejaus finansavimas kitų kultūros projektų sąskaita. Tokio muziejaus reikšmė turizmui ir šalies įvaizdžiui taip pat vadinama perdėta.
