Jau praėjo tie laikai, kai norint eteryje pasigirti skirtuku „Čia mano radijas”, reikėjo turėti kokį milijoną litų… Jau praeityje ir tos dienos, kai Lietuvoje nauja radijo stotis pradėdavo transliacijas, prieš tai investavus keliasdešimt tūkstančių litų. Net ir buvusieji turgaviečių „radijo taškai” vietoj stulpuose kabančių garsiakalbių turi įsigiję siųstuvus ir transliuoja visam pusmilijoniniam miestui. O kai kurios jų laidos geresnės nei didžiausiose komercinėse radijo stotyse kuriami serijiniai produktai.
Ir tai yra gerai. Didėja radijo pasiūla, o naujosios stotys senosioms (jei tik tokiomis galima laikyti merginas, dar nesulaukusias dvidešimtojo gimtadienio…) galbūt kada nors sukels rimtesnį konkurencinį spaudimą. Veteranės tokio pavojaus turbūt deramai dar neįvertino. Tiesa, reikės dar palūkėti.
Kol kas jaunosios radijo stotys neegzistuoja „didmenininkams“, didiesiems reklamos užsakovams. Tarkim, esate tipiškas bankas, šampūno arba alaus pardavėjas. Kai norėsite Lietuvos didmiesčių (daugiau negu 200 000 gyventojų) tikslinei auditorijai pranešti apie naują savo produktą, greičiausiai kreipsitės į savo partnerę reklamos agentūrą. Didelė tikimybė, kad reklamos agentūra jums nepasiūlys reklamuotis mažosiose radijo stotyse, o rekomenduos šešis didžiausius radijo rinkos žaidėjus, suvalgančius du trečdalius visų radijo stotis pasiekiančių pinigų (skirtingų šaltinių duomenimis, 2006 metais Lietuvoje reklamai radijuje teko apie 28–36 mln. litų).
Tačiau milžinų paunksnėje kirba virba nauji grybai. Radijo dažnius dabar turi ir „Radio AERODREAM”, įsikūrusi Trakų rajono Antakalnio kaime, ir Šiaulių Didždvario gimnazija, kurios „Radijo klubas“, kalbama, džiaugiasi populiarumu. O įdomių temų atrasti ir vykusių laidų parengti tokios jaunos radijo stotys išties sugeba… Prisimenu, prieš kokius dešimt metų vienas kolega, su kuriuo dirbome Lietuvos nacionaliniame radijuje, pasakojo Jungtinėse Valstijose girdėjęs laidą, į kurią paskambinęs klausytojas skundėsi: jau kone valandą parvažiavęs namo negaliu išlipti iš automobilio, nes labai įdomi laida. Ir paskui paprašęs: ar negalite nustoti kalbėję ir pagroti dainą, nes labai norisi nubėgti į tualetą…
Šią istoriją su šypsena prisiminiau, kai šių metų vasarį rytą atvažiavęs į darbą automobilyje tapau radijo įkaitu. Laidos vedėjas tiesioginiame eteryje elegantiškai ir korektiškai tol dorojo telefoninį sukčių, kol paguldė ant menčių. Viskas buvo atlikta nepriekaištingai: aktuali tema, gerai skambantis laidos vedėjo balsas, galantiškas stilius. Ir visa tai – radijo stotyje „Geras FM“, gimusioje Gariūnų turgavietėje ir tebetransliuojančioje iš ten. „Radiocentrui“ ar „M-1“ auga konkurentas. Tai vyksta tuo metu, kai rodos, visi radijo koziriai jau išsidalinti, o nauji svečiai prie stalo nebetilps.
Ir tai ne viskas, ko galėtų prisibijoti didieji... Prieš porą metų Lietuvoje startavo pirmoji tikra interneto radijo stotis – LRT kūrinys „Eta“, nusitaikiusi į jaunimo auditoriją. Jau veikia ir antrasis lietuviškas interneto radijas „Geras FM Rock“, beveik nekalbantis ir transliuojantis vien roko muziką (labi tinka muzikiniam fonui darbo vietoje). Norint įsteigti internetinį radiją, nereikia nei dažnių, nei licenzijos. Tik kompiuteris, keletas kompiuterinių programų, šiek tiek elementariausios įrangos - ir jau galite save išdidžiai vadinti radijo stoties savininku.
Lietuvoje radijo stotimis save vadina beveik 50 transliuotojų. Tarsi ir nemažai. Tačiau dar toli iki Los Andželo, kuriame dirba per 80 stočių (ten vienos stoties vidutiniškai klausomasi po 15 minučių: pora rokenrolų, tada per kitą stotį pasiklausai žinių, po dešimties minučių peršoki prie pokalbių šou). Žodžiu, šiuolaikinis klausytojas pats tampa radijo programų direktoriumi, sudarinėjančiu savo programą. Kažin, ar šios tendencijos neliks nepastebėjusios senosios didžiosios stotys, kurios, atrodė, jau buvo išsidalinusios klausytojus?
Kad ir kaip būtų, didėjant konkurencijai, laimi klausytojas.
Autorius yra žurnalistas, reklamos agentūros “Lowe age“ projektų vadovas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis.
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
