Klausimas gali pasirodyti keistas. Bet „radioaktyviam“ pasauliui jį dar turbūt teks spręsti: kaip radijuje žymėti, kad laida nerekomenduojama vaikams arba paaugliams.
Prisimenu gal kokių dešimties metų senumo atvejį. Lietuvos radijuje vienas ponas pasiūlė naujos laidos projektą – „Lietuvos partizanai“. Buvo siūloma dokumentinė žurnalistika: istoriniai šaltiniai, citatos, jau žinomi ir nauji faktai. Bet diskusijas sukėlė užrašyti pokario liudininkų prisiminimai, kuriuose iki fiziologinių smulkmenų pasakojama, kaip nelaisvėn paimtus pokario partizanus ir šeimų narius neįtikėtinai žiauriai kankino okupantai. Svarstant laidos projektą, Lietuvos radijo kolegijos nariams iškilo klausimas, kaip klausytojus įspėti apie smurto scenas? Ir kaip apsaugoti nuo tokios sukrečiančios informacijos jautresnius klausytojus – visų pirma nepilnamečius ir vaikus. Bepigu televizijai, kai ekrane visą laidos ar filmo laiką galima rodyti simbolius „N-7“ arba „N-14“. Sakysite, radijuje galima įspėti prieš laidą. Bet juk radijo nebūtinai klausomasi nuo laidos pradžios iki pabaigos. Kartoti įspėjimus kas minutę – nei šis, nei tas.
Kitas atvejis. Informacinėje pramoginėje laidoje žurnalistai pateikė interviu su garsiu aktoriumi, kuris kasmet įsidarbina Kalėdų seneliu. Aktorius toje laidoje prisipažino, kad lankant vaikus kartais jį apnikdavo niūrios mintys. „Kai tau kažkelintą kartą šaukdavo „Labas, seneli“, kartais pagalvodavau, kad noriu smaugti tuos vaikus”... Laidos fragmentas buvo pateiktas išradingiau, žaismingiau ir subtiliau negu čia aprašyta – gal net su postmodernistine ironija. Tačiau kitą dieną laidos prodiuseris buvo iškviestas pas radijo direktorių. Pasirodo, kad jo vaikai išgirdo Kalėdų senelio atviravimus ir persigando, kad Kalėdų senelis juos nori smaugti.
Etika, transliuotojo misija ir kiti niuansai – ne šio komentaro tema. Atvejis įsidėmėtinas todėl, kad ir tąkart iškilo klausimas, kaip vaikus ar jų tėvus iš anksto informuoti apie nerekomenduotiną radijo laidos turinį. Modernesni radijo imtuvai rodo kai kurių stočių siunčiamą vadinamąjį „radijo tekstą“ (RDS), kuris galėtų įspėti klausytojus, tačiau problema tokiu būdu neišsprendžiama. Tik nedidelė dalis auditorijos tokiu būdu bus perspėta.
Štai dar vienas pavyzdys. Vilniuje ir Klaipėdoje transliuojanti radijo stotis „Vox maris“ į savo programą įsileido „Radioshow“ personažus. Ši stotis surado tokį būdą įspėti klausytojus: likus kelioms minutėms iki „Radioshow“ intarpo, transliuojamas pranešimas, kad šį pusvalandį bus transliuojama ekstremalaus humoro laida. Vienas iš perspėjimo variantų, tačiau kažin ar jis padeda spręsti problemą.
Radijo žmonės klausytojus kartais turi saugoti ir nuo... kitų klausytojų. Štai į visiškai nekaltą muzikinių sveikinimų laidą paskambina jaunas vyrukas. Keistokas balsas, bet iš pradžių viskas normalu - „Norėčiau pasveikinti savo dėdę“. Gavęs vedėjos pritarimą, tęsia: „Mielas dėde, nors tavęs tarp mūsų nėra jau daugiau nei 60 metų...“ Ir netrukus tiesioginėje laidoje pasigirsta fašistų šūkis. Štai ir leisk kiekvienam kalbėti...
Kažkas yra net yra paleidęs gandus apie neva egzistuojantį paslaptingą mygtuką, kuriuo tiesioginėse radijo laidose vedėjas galėtų neutralizuoti skambinančių keiksmažodžius ar kitus nepriimtinus tekstus. Deja, mano kalbinti dviejų didžiųjų radijo stočių vedėjai tokios legendos patvirtinti negalėjo. Panašu, kad kol neišrasta nieko naujo, bus pasitelkiami patikrinti radijo klausytojų apsaugos būdai.
Autorius yra žurnalistas, reklamos agentūros “Lowe age“ projektų vadovas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
