Izraelio lėktuvai gerą savaitę trukusiais bombų ir raketų smūgiais stengėsi sunaikinti palestiniečių organizacijos „Hamas“ vadavietes, ginklų sandėlius, taip pat vadus ir karius.
Karinė operacija prasidėjo kaip atsakas į palestiniečių kovotojų Izraelio teritorijon leidžiamas raketas. „Hamas“ lyderiai nesutiko pratęsti neseniai pasibaigusių paliaubų sutarties ir įsipareigoti, jog raketinis apšaudymas baigsis ir kai kurių regionų izraeliečiams nebeteks nerimauti dėl savo ir vaikų saugumo. Tad apie 1, 5 milijono Gazos ruožo gyventojų tapo naujo karinio konflikto įkaitais.
Ir taip nepavydėtinas palestiniečių gyvenimas dar pasunkėjo: prie žeminančių apsiausties sąlygų, beveik visuotinės bedarbystės, maisto, šilumos, elektros trūkumo prisidėjo bombardavimų siaubas, perpildytos ligoninės, skausmas dėl žuvusių. Aukų ir sužeistųjų vis daugėja. Daugėja ir Izraelio teritorijon skriejančių raketų. Kol kas „Hamas“ lyderiai nesiruošia derėtis ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl Izraelio saugumo – jie ragina arabų šalių gyventojus protestuoti prieš Izraelio vykdomą karinę operaciją ir šitaip spausti tų šalių vyriausybes palaikyti Gazos palestiniečių kovą. Tokia jų taktika duoda vaisių: prieš Izraelio antskrydžius protestuojančių demonstracijų daugėja ne tik islamo šalių miestuose, bet ir kai kurių Europos šalių sostinėse. Su Izraeliu santykius plėtojančiose arabų valstybėse didėja įtampa – visuomenė spaudžia tų šalių vyriausybes aktyviau palaikyti palestiniečius ir pasmerkti Izraelį. Šitai jaučiama ne tik Egipte, Jordanijoje, bet ir NATO narėje Turkijoje, kuri pastaruoju metu tapo svarbia politine Izraelio partnere.
„Hamas“ veiksmai rodo, jog jie kruopščiai ruošėsi Izraelio atsakui ir buvo nutarę susikauti gatvių mūšiuose. Atrodė, jie tarsi gundė priešininką pradėti antrą karinės operacijos raundą - įvesti į Gazą tankus ir karius. Šitai galų gale buvo padaryta. Neabejotina, palestiniečių kovotojai yra išstudijavę, kaip prieš rusų tankus ir šarvuotas kovines mašinas Grozne kovojo čečėnai, sunaikinę beveik visą į miestą įvažiavusią karinę techniką, gal ne vienas jų treniravosi ir Irako miestuose. Tarp jų gyvos legendos apie „Hezbollah“ karių mūšius su Izraelio kariuomene Libane. Ir Libane, ir Gazoje karingosios grupuotės įkaitais laiko civilius gyventojus, kuriems ir tenka iškęsti Izraelio karinės mašinos smūgį. Tačiau įvairiose pasaulio vietose civilių kančios kariaujančių nejaudina – jos panaudojamos propagandiniams, politiniams bei ekonominiams tikslams. Palestiniečių žūtys ir kančios naudojamos pasaulio visuomenės nuomonei nukreipti prieš Izraelio vykdomą politiką. Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tačiau logika paprasta: daugiau žuvusių ir sužeistų civilių – daugiau pasaulio žiniasklaidos dėmesio, daugiau humanitarinės pagalbos ir finansinės paramos. Be to, civilių aukos stiprina mobilizacinę vietos gyventojų jauseną.
Dera kelti klausimą, ar „Hamas“ lyderiai patys sugalvojo pakurstyti konflikto laužą? Gazą valdančią organizaciją palaiko Iranas, tad galima numanyti, jog operacija buvo derinama su šios šalies pareigūnais. O gal ne tik derinama, bet ir ruošiama? Iranui šiuo metu pravartu įklampinti Izraelį kokiame nors kariniame konflikte. Kodėl? Iranas vykdo aršią prieš Izraelį nukreiptą politiką. Didžiausią grėsmę Izraeliui kelia Irano kuriamas branduolinis ginklas. Įvairių šalių spaudoje jau nuo praeitų metų pradžios šmėkštelėdavo publikacijų, kuriose svarstyta, kada Izraelis pasiųs savo lėktuvus bombarduoti Irano branduolinio centro, derins jis tą operaciją su Jungtinėmis Valstijomis ar veiks savarankiškai? Jungtinių Valstijų palaikymas labai svarbus, tačiau pačioms Valstijoms politiškai keblu nebaigus karo Irake ir atsigaunant talibams Afganistane veltis į dar vieną nežinia kokių nuostolių pareikalausiantį konfliktą.
Kai kuriose publikacijose buvo išsakyta nuomonė, kad Izraelis turėtų smogti artimiausiu metu – besibaigiant 2008-iesiems ar pirmoje 2009-ųjų pusėje. Čia svarbu ne konkreti data, o tokios operacijos svarstymas, įtaigojantis didėjančią smūgio galimybę. Kad ir kokia ta galimybė būtų, Iranui svarbu smūgio išvengti arba kiek įmanoma jį „nukelti“. Antraip Iranui tektų parodyti, kokia jo atsakomojo smūgio galia. Kai kurie analitikai mano, kad tas smūgis būtų nukreiptas ne į Izraelį, nes tam stokojama reikiamų raketų, bet į Persų įlankos naftos versloves, užblokuojant Ormuzo sąsiaurį. Sudrebėtų visa globalinė ekonomika. Tačiau dėl to sunku būtų kaltinti vien Iraną. Tad Izraelis ruošiasi, o Iranas išbando vis didesnio veikimo nuotolio raketas.
Izraelio ir Irano konfrontacijos atžvilgiu „Hamas“ veiksmus galima vertinti kaip bandymą įtraukti Izraelį į kuo didesnį karinį konfliktą Gazoje ir taip sumažinti tikimybę, kad Izraelis smogs Irano branduoliniam centrui. Juo didesnis karinis konfliktas Gazoje, juo ilgiau truks jau kelios dienos vykstantys gatvių mūšiai, juo ta tikimybė mažesnė. Ji dar sumažėtų, jei pavyktų įaudrinti ir Mahmoudo Abbaso valdomos teritorijos palestiniečius ar net perimti čia valdžią, juolab kad M. Abbaso prezidentavimo kadencija netrukus baigiasi. Užsitęsęs karinis konfliktas, Gazos palestiniečių kovos su Izraelio kariais didins visų palestiniečių paramą „Hamas“ organizacijai. Ir ne tik palestiniečių, bet daugelio islamo šalių.
Izraeliui būtina užtikrinti savo piliečių saugumą, tad karinė operacija turėtų tęstis tol, kol Gazoje bus „ištrintos“ galimybės leisti raketas Izraelio pusėn. Palestiniečių kančių ir skausmo daugės. Uždaras neapykantos kurstymo ratas, iš kurio nesimato išeities, nors jau senokai aišku, jog metas keisti politiką „kas ką“. Tačiau kur tie pasaulio lyderiai, galį pasiūlyti veiksmingą kitokią politiką, kuri tenkintų ne tik Izraelį, susiskaldžiusius palestiniečius, bet ir didesnius užkulisinius žaidėjus, pavyzdžiui, Iraną? Kaip įtikinti konfliktuojančias bendruomenes, jog trys didžiosios monoteistinės religijos kilusios iš tos pačios šaknies, tad iš Jeruzalės turėtų sklisti dieviškas taikos ir ramybės balsas. Deja... Izraelio valdžia ir politiniai lyderiai prieš netrukus vyksiančius parlamento rinkimus turi parodyti, ko jie pasimokė iš nelabai vykusia pripažintos operacijos Libane ir kaip tvirtai jie pasiruošę ginti izraeliečių saugumą, o „Hamas“ vadovai siekia įtvirtinti savo valdžią visose palestiniečių žemėse, tapti pilnateisiais tarptautinių derybų dalyviais ir tinkamai atlikti Irano jiems keliamus uždavinius.
