G. Ručytės-Landsbergienės artimieji išplatintame pranešime skelbia, kad kovo 11-ąja su velione atsisveikins artimieji. Kovo 12-ąją, ketvirtadienį, atsisveikinimas vyks nuo 16 val. Kompozitorių namų salėje. Kovo 13-ąją, penktadienį, visi norintys palydėti G. Ručytę-Landsbergienę į paskutiniąją kelionę tai galės padaryti nuo 11 val. Kompozitorių namų salėje. Urna iš salės bus išnešama 16 val., o 17 val. bus surengtos Šv. Mišios Bernardinų koplyčioje.
„Iškeliavo mama, ramiai, taikoje. Kai dar galėjo kalbėti prieš porą savaičių, pasakė, kad yra labai dėkinga Dievui, nes viską padariusi, ką planavo ir norėjo. Ilsėkis, geroji mano“, – antradienį rašė sūnus.
G. Ručytė-Landsbergienė mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, iki 1945 m. – Anykščių gimnazijoje. 1945–1948 m. baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1949 m. studijavo Kauno konservatorijoje, studijuodama 1948 m. ten pat dirbo akompaniatore.
Nuo 1991 m. ji buvo V. Landsbergio fondo, kurio pagrindinis tikslas – remti vaikus su negalia, kurti įvairias pagalbos programas vaikams, turintiems judėjimo, klausos diagnostikos problemų, akliesiems ir silpnaregiams, pirmininkė, Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje (JAV) atstovė Lietuvoje.
Ji inicijavo ir režisavo trijų dalių dokumentinį filmą „Lūžis prie Baltijos“ (kartu su režisiere Agne Marcinkevičiūte, 2013 m.) apie Lietuvos Atgimimą ir išsilaisvinimą iš sovietinės dvasinės ir politinės vergovės.
G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006 m.).
Laisvalaikį skirdavo kelionėms, turizmui.
