Latvijos Užsienio reikalų ministras Maris Riekstinš mano, kad šiais metais vargu ar įvyks rimtos derybos su Lietuva dėl jūrinės sienos tarp Lietuvos ir Latvijos sutarties.
„Rudenį Lietuvoje vyks seimo rinkimai. Aš manau, kad iki rinkimų mes vargu ar galime pradėti ką nors rimto, nes priešrinkiminis laikotarpis visuomet politiškai jautrus ir nė vienas politikas šiais klausimai nieko nedarys“ – sakė Riekstinš radijo stočiai SWH 2008 m. sausio 14 d. ir pridūrė - „Kokios nors rimtesnės derybos, manau, galėtų vykti po lietuvių Seimo rinkimų ir vyriausybės suformavimo“ .
Jūrinės sienos su Lietuva sutarties ratifikavimą Latvijoje sustabdė latvių žvejų, bijojusių netekti savo tradicinių žvejybos vietų, protestai. Ši problema išsisprendė savaime abiems įstojus valstybėms įstojus į Europos Sąjungą. Lietuva jau yra ratifikavusi prieš devynis metus pasirašytą sutartį dėl jūrinės sienos su Latvija.
Latvijos URM šią sutartį laiko kompromisine. Latvijos Ekonomikos ministerija ir geologijos specialistai savo ruožtu mano, kad būtina sudaryti ir sutartį dėl ekonominio šalių bendradarbiavimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, kuri reguliuotų naftos gavybos klausimą.
M.Riekstinš pripažįsta, kad laikas nuo laiko apie šią sutartį primenama, ir paskutinį sykį šia tema jis kalbėjosi savo vizito Lietuvoje metu, 2007 m. pabaigoje. Ministras mano, kad šiais metais galėtų būti bandoma organizuoti ekspertų konsultacijas siekiant išsiaiškinti, ar po 1999 metų šioje srityje abejose šalyse neįvyko įstatymų pakeitimų.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad ketvirtame sutarties straipsnyje minimas išteklių vientisumo principas apsaugo mūsų gamtinius išteklius nuo galimų Lietuvos bandymų juos išnaudoti. Taip pat, šis straipsnis abi šalis įpareigoja kartu susitarti dėl bet kokių tolimesnių tyrimų ir galimos išteklių gavybos. Šis straipsnis yra geras pagrindas Lietuvos ir Latvijos susitarimams. Kitaip būsime tarsi šuo ant šieno“ – sakė ministras.
Informacija patvirtinta
Siekiant patvirtinti ar radijo stoties SWH paskelbtas interviu nėra Baltijos valstybėms priešiškų jėgų provokacija,buvo kreiptasi į Latvijos Užsienio reikalų ministro informacijos biurą su klausimais: 1. Ar tikrai ministras davė interviu radijo stočiai SWH? 2. Ar interviu turinys atitinka tikrovę?
Praėjus daugiau nei 24 val. iš ministro spaudos sekretorės Unos Pušpūros atsakymas latvių ir rusų kalba buvo gautas. U. Pušpūra patvirtino, jog interviu turinys perteiktas teisingai, tačiau paneigė, kad kalbėta su radijo stotimi SWH.
U. Pušpūra papildomai pranešė, jog „Latvijos Užsienio reikalų ministerijos nuomone, sutarties dėl Latvijos–Lietuvos jūros sienos sudarymas yra vienas svarbiausių Latvijos-Lietuvos tarpusavio santykių klausimų, tačiau atsižvelgiant į šių metų rudenį Lietuvoje vyksiančius parlamentinius rinkimus, klausimo sprendimas gali užtrukti. Tuo pačiu ministras reiškia nuomonę, kad sutarties dėl jūros sienos ratifikavimas neturėtų būti būtina sąlyga galimybėms pradėti bendrą ekonominę veiklą Baltijos jūroje.“
Abejones dėl galimos propagandos sukėlė nurodytas šaltinis – SWH, muzikinė informacinė radijo stotis, kuriai nebūdingas tokių interviu publikavimas ir kurios tinklapyje šio teksto nėra. Taip pat, tokio ministro pasisakymo nepavyko rasti kitose Latvijos žiniasklaidos priemonėse bei Latvijos URM tinklapyje. Publikacija buvo patalpinta rusiškame Latvijos žinių portale TVNET.lv su šaltinio nuoroda SWH. Rusiškoje Latvijos žiniasklaidoje, pvz. laikraštyje „Čas“, dažnai pasirodo Rusijos interesus atspindinčių straipsnių.
Šiek tiek istorijos
Lietuvos Vyriausybė 2004 metais patvirtino teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribas bei pavedė ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms parengti reikiamus teisės aktus, kuriais būtų suformuota darni įstatymų ir kitų teisės aktų sistema. Šiuo teisės aktu užbaigiamas Lietuvos valstybės sienos formavimas, nustatoma išorinė teritorinės jūros riba, apibrėžianti Lietuvos teritoriją jūroje.
1995 m. Maišiagalos memorandumu Lietuvos atstovai iš esmės savanoriškai atsisakė dalies jūrinės šalies teritorijos motyvuodami tai „politiniu sprendimu“. Vėliau Algirdas Brazauskas savotiškai išsižadėjo susitarimų su tuometiniu Latvijos prezidentų Gunčiu Ulmaniu, paskelbdamas negaliojančiu tų pačių metų spalio 25 dienos savo dekretą, kuriuo teikė Seimui svarstyti laikinąjį įstatymo projektą, skirtą teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje šiaurinės ribos nustatymui.
