Rytoj Mėnuliui pasiekus vadinamąjį „superperigėjų“ ir labiausiai per kone 19 metų priartėjus prie Žemės, visoje planetoje padidės potvynio bangos.
Šeštadienį stosianti Mėnulio pilnatis – Lietuvos laiku Mėnulis patekės 18.38 val., o nusileis sekmadienį, 05.43 val. – su savimi atsineš didesnius nei įprastai potvynius, teigia mokslininkai. Potvynio bangos visame pasaulyje bus didesnės už įprastines nuo 2,5 iki 15 centimetrų. Jų aukštis svyruos nuo konkrečios vietovės padėties, praneša „Cfnews13.com".
Pasak JAV karinio laivyno observatorijos mokslininko Geoffo Chesterio, paskutinį kartą tokia didelė pilnatis buvo stebima 1993-ųjų kovą, kai Mėnulis buvo pasiekęs „superperigėjų“ – arčiausiai Žemės esantį savo orbitos tašką. Dėl elipsės formos Mėnulio orbitos pilnatys atrodo skirtingai, sakoma pranešime. Kai Mėnulis būna perigėjuje, jį nuo Žemės skiria maždaug 50 000 kilometrų mažesnis atstumas, nei tuo metu, kai jis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške.
NASA tinklalapyje skelbiama, kad pilnatis Mėnuliui esant perigėjuje atrodo maždaug 14 proc. didesnė ir apie 30 proc. ryškesnė, nei jam esant apogėjuje. Savaitgalį Mėnulis atrodys ypatingai didelis ir dėl vadinamosios Mėnulio iliuzijos: jam esant žemai horizonte kitų objektų (medžių, pastatų, kalnų) fone stebėtojams susidaro optinis įspūdis, kad jis yra gerokai didesnis.
Nors artimiausiomis naktimis Mėnulis atrodys taip arti, kad jį, regis, bus galima pasiekti ranka, jį nuo Žemės skirs solidus 356 577 km atstumas, pastebi mokslininkai. Pasak jų, ši „superpilnatis“ bus gana retas reiškinys: kitos tokios sulauksime tik 2029 metais.
Mėnulis per „superpilnatį“ atrodys 14 proc. didesnis (NASA iliustr. )
