„Ecoservice“ logistikos vadovo Daliaus Čepulio teigimu, dažniausia tokių liepsnojančių konteinerių priežastis – karšti pelenai, taip pat neužgesintos nuorūkos, kitos atliekos, pasižyminčios degumu. Pasitaiko ir tyčinio padegimo atvejų.
D. Čepulio duomenimis, dėl karštų pelenų įvyksta net 90 proc. konteinerių gaisrų individualių namų savininkų valdose. Švarindamiesi įvairias šiukšles ir atliekas gyventojai sudegina, o karštus pelenus pila į konteinerius. „Buitinių atliekų konteineriai netrūksta užsiliepsnoti, o iš jų telieka plastmasės gabalas“, – reziumuoja D. Čepulis. Pastebėjus rusenantį konteinerį, jis kviečia gyventojus įsiplieskiančią ugnį užberti žemėmis ar iškviesti gaisrinę. Ypač gyventojai rizikuoja krosnyse, židiniuose ar kuro katiluose degindami plastmasę, kitas atliekas, kurios irdamos išskiria nuodingas medžiagas. Degindami nereikalingus buities rakandus, plastmasės, seno šiferio atliekas, jie rizikuoja ir savo turtu, ir sveikata, net gyvybėmis.
„Ne taip seniai nutikusi istorija – močiutė nusprendė atsikratyti PET butelių, užkimšdama jais krosnį. Dalis krosnies išlėkė į orą. Džiaugiuos, kad savininkei pasisekė ir pavyko išvengti skaudžių pasekmių jai pačiai. Toks žaidimas su ugnimi galėjo baigtis gerokai tragiškiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pavasarinio švarinimosi metu surinktas augalinės kilmės atliekas, ypač virtuvės, sodo atliekas, „Ecoservice“ atstovas pataria kompostuoti. Tokiu būdu galima „atsikratyti“ daugiau nei 50 proc. atliekų. Tuo metu pelenai taip pat gali pasitarnauti kaip naudinga trąša dirvožemiui. Žinoma, jei jie susidarė ne deginant plastmasę ar kitas nedegintinas atliekas.
Gyventojams, neturintiems žemės, kurią galima būtų patręšti, pelenus rekomenduojama atvėsinti ir tik po to pilti į konteinerius. Kovodama su neatsakingu gyventojų elgesiu bendrovė probleminėse vietose yra išstačiusi specialius metalinius konteinerius. Jais aprūpinti dažnais konteinerių gaisrais pasižyminčių Vilniaus, Šilutės, kitų miestų gyventojai.
