Pavasarį prasidėjus COVID-19 pandemijai, ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo leisti pinigus iki tol neplanuotoms prekėms: kaukėms, respiratoriams bei kitoms apsauginėms priemonėms.
„Savų pinigų išleidom virš 40 tūkstančių. Tuo metu kadangi finansavimas dar buvo 1/12, mes turėjom, iš ko pirkti", – pasakojo Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas.
„Mes išleidome kažkur apie 20 000 eurų, klausimas – čia dideli pinigai, ar maži pinigai. Tai mūsų įstaigai yra nemaži pinigai", – kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.
Sumos, kurias gydymo įstaigos išleido apsaugos priemonėms, nėra milžiniškos, tačiau nedidelėms ligoninėms ir poliklinikoms kiekvienas euras svarbus. Ypač dabar, kai valdžia griežtai kontroliuoja kiekvieną skiriamą centą. Mat, Vyriausybės sprendimu, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios neatnaujino pakankamai paslaugų, gauna mažiau pinigų. Ligoninės, kurios suteikia mažiau nei 80 procentų paslaugų palyginti su situacija iki pandemijos, susiduria su sunkumais.
„Lėšos senka, ypač dabar, dar už liepos mėnesį, kai mes jau nebegausim finansavimo, kurį gaudavome anksčiau, o pacientų yra konsultacinėje poliklinikoje sumažėję dėl karantino. Šį liepos mėnesį pragyvensime, bet rugpjūtis laukia labai sudėtingas. Tuo labiau, kad reikia ir apsaugos priemonių pirkti, ir chalatus pirkti, ir kaukes", – kalbėjo R. Rastauskas.
„Tai nereiškia, kad mes neturime iš ko atlyginimų mokėti, arba ten vaistų pirkti, priemonių kažkokių, bet žinant, kad mes turime tų lašinių prisiauginti, ir turime ruoštis kitai galimai bangai, turim toliau rūpintis tomis apsaugos priemonėmis. Tie kiekiai yra nemaži, net ir mūsų nedidelei įstaigų. Vien kaukių per mėnesį vienkartinių mums reikia per dieną 7000 vienetų", – dėstė V. Grigas.
Nedidelės poliklinikos, ligoninės yra priverstos vienu metu galvoti ir apie tai, kaip visiems darbuotojams išmokėti atlyginimus ir kaip įsigyti naujų asmens apsaugos priemonių, dar nesulaukus kompensacijų už senus pirkimus.
„Buvo išleistos papildomos lėšos toms priemonėms įsigyti, kurios tikrai nebuvo planuotos. Metų pradžioje, praėjusiais metais. O dabar reikia jas vėl įsigyti, nes jos yra sunaudotos pirmosios bangos periodu", – komentavo Medikų sąjūdžio atstovė Živilė Gudlevičienė.
Sudėjus visų 60-ies savivaldybių išlaidas, Vyriausybė Lietuvoje ligoninėms, poliklinikoms bei kitoms įstaigoms, kurios pirko apsaugos priemones, ar rūpinosi sergančiųjų izoliacija, anot Savivaldybių asociacijos, turi sumokėti apie 40-imt milijonų eurų.
„Tikslinga būtų kuo greičiau įvertinti galimybes savivaldybėms sumokėti už tai, kas aišku – apgyvendinimas, dezinfekcija, apsaugos priemonės. Lėšų reikia, nes COVID-19 kova dar nesibaigė", – mano Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė,
Nors pinigų savivaldybėms bei jose įsikūrusioms mažesnėms ligoninėms, poliklinikoms reikia dabar, finansavimo dar teks palaukti iki rudens.
„Šiuo metu kartu su Finansų ministerija mūsų specialistai analizuoja kiekvienos savivaldybės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos paraiškas dėl kompensavimo, ir tikimės, kad tą darbą dirbdami kiekvieną dieną iki rugpjūčio pabaigos jis turėtų būti padarytas", – sakė sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis.
Situaciją stebi ir Prezidentūra.
„Aš, manau, nėra jokių kliūčių pradėti pačiu artimiausiu metu išmokėti pinigus toms ligoninėms, kurių paraiškos nekelia menkiausių abejonių. Tikiuosi, kad tokių yra dauguma. Finansų ministerija priduria, kad procesas užtrunka, nes ne visos savivaldybės dokumentus pateikė laiku. Esą paraiškos turėjo būti atsiųstos iki birželio pabaigos, tačiau dalis savivaldybių poreikius baigė teikti tik praėjusią savaitę", – komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Paraiškų, anot Finansų ministerijos, šiuo metu pateikta už 21-ą milijoną eurų.
