Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei puodelių ar lėkščių. Prekybininkai jau dabar ima siūlyti pakaitalus – ir ne tik iš popieriaus, bet ir iš šiaudų, bambukų, palmių ir net makaronų.
„Šis žingsnis labai svarbus ir ypatingas. Šis mūsų žingsnis vertinamas pasauliniu mastu“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentas Frans Timmermans.
Po dvejų metų prekyboje nebeliks ne tik plastiko šiaudelių, bet ir panašių šiaudų balionams, taip pat štai tokių vienkartinių plastikinių lėkščių, taurių. Taip pat štai tokių vienkartinių šilumą saugančių indų iš polistireno. Visi šie plastiko gaminiai, aplinkosaugininkų ir europarlamentarų nuomone, jau per daug užteršė aplinką ir vandenį. Tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.
„Nebeliks tokių plastikinių puodelių, šiaudelių, kurie dažnai naudojami kokteiliams, gėrimams, kartais dėl grožio, be paskirties. Jie gali būti spalvoti, gal dėl to patrauklūs. Neliks tokių plastikinių indų“, – paaiškino aplinkos ministerijos atstovė Jurgita Gaižiūnienė.
O kam rūpi aplinkosauga, tačiau be vienkartinių indų apsieiti negali, jau dabar gali apsieiti be plastiko. Štai eiliniame prekybos centre galima nusipirkti popierinių vienkartinio naudojimo lėkščių, taurių, šiaudelių. Taip pat medinių stalo įrankių bei ausų krapštukų. Tiesa, popieriniai produktai už plastikinius šiuo metu brangesni – kai kurie net dvigubai. Tačiau prekybininkai prognozuoja, kad paklausai didėjant, draugiškesni aplinkai vienkartiniai indai pigs.
„Kokius 3 metus matome tendenciją, kad pirkėjai pakankamai noriai renkasi plastikinius indus, jie pigesni, įpročiai veikia. Bet apie 10 proc. nuperkama ir popierinių vienkartinių indų, mažiau kenkia aplinkai“, – patikino tuometinis „Maximos" prekybos tinklo atstovas Paulius Stonis.
Draugiškų aplinkai vienkartinių indų yra ir egzotiškesnių. Pavyzdžiui, šiaudeliai – makaronai ar tikri iš augalų šiaudų.
„Jie yra vienkartinio naudojimo, puikiai tinka gėrimams, atlaiko valandą ir daugiau. Galima mėgautis gėrimu ilgą laiką, vėliau suyra labai lengvai. Vėliau galima. Taip pat turime bambukinį, jis kitaip atrodo, jis nėra vienkartinis, galime panaudoti kelis kartus, valymui galime panaudoti šepetėlį, kad jis būtų vienkartinio naudojimo. O čia turime tradicinio šiaudo šiaudelį.
Yra įvairių alternatyvų, kaip pakeisti vienkartinius indus. Viena jų – palmių lapų indai. Galima naudoti maistui, yra net dėžutės maisto laikymo“, – įvardijo ekologiškos parduotuvės įkūrėja Laura Prievelytė-Juknė.
Tiesa, Briuselis ryžtasi uždrausti dar ne visus šiuo metu populiarius vienkartinius indus – tik gryno plastiko. Štai tokie popieriniai puodeliai, bet su plastikine membrana viduje, skirti tiek karštiems, tiek šaltiems gėrimams, ir toliau galės būti naudojami. Beje, ir tokie plastiko indai, kuriuos naudoja maisto gamintojai dėl higieninių priežasčių.
Aplinkosaugininkams didžiulį nerimą kelia ne tik visur besimėtantys vienkartiniai indai, o ir cigarečių nuorūkos. Būtent jų filtrai yra viena labiausiai paplitusių plastiko šiukšlių. Ant cigarečių su plastikiniais filtrais pakuočių bus privalu informuoti, jog netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko. Tokie pat perspėjimai atsiras ir ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, kurios vis labiau naudojamos ne tik šluostyti.
