Netrukus turėsime progą pasigrožėti įspūdingu reginiu – Saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. Saulės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas Senajame žemyne per pastaruosius 16 metų.
Vos po gerų trijų savaičių, kovo 20 dienos (penktadienio) rytą, Mėnulis praskries tarp Saulės ir Žemės, savo kūnu užstodamas Saulės diską. Šį kartą Saulės užtemimas bus puikiai matomas ir Europoje. Tiesa, ne visur vienodai. Štai vien Didžiosios Britanijos saloje Saulės disko pridengimo skirtumas svyruos nuo 84 proc. (Londone) iki 94 proc. Glazge, Aberdyne ir Edinburge.
Apskritai dalinis Saulės užtemimas apie 90 minučių bus matomas visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Rusijoje. Šiaurinė Skandinavijos dalis, Farerų ir Špicbergeno salos galės grožėtis visišku Saulės užtemimu. Pavyzdžiui, Farerų salų Toršavno mieste visiškas užtemimas truks 2 minutes ir 2 sekundes. Ilgiausiai visiškas užtemimas tęsis 2 minutes ir 47 sekundes. Tiek jis truks Norvegijos jūroje, už maždaug 300 km į rytus nuo Islandijos. Mėnulio šešėlis, kuris Žemės paviršiumi nukeliaus kelis tūkstančius kilometrų, slinks Šiaurės ašigalio link, kirs Šiaurės poliaratį. Tiesa, visiškas Mėnulio šešėlis (zona, kurioje matomas visiškas Saulės užtemimas) būna nedidelis – maždaug 160 km skersmens.
Britų astronomų teigimu, vakarinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje, Luiso saloje (Isle of Lewis), Mėnulis uždengs 98 proc. Saulės disko. Tai įvyks 9.36 val. Grinvičo laiku (11.36 val. Lietuvos laiku). Anot jų, dangus užtems visur, kur Saulės diskas bus uždengtas nors 95 proc.
Pastarąjį kartą Europoje toks intensyvus dalinis užtemimas buvo matomas 1999 metų rugpjūčio 11 dieną. Tąkart Mėnulio šešėlis savo kelionę pradėjo Atlanto vandenyne, o visiškas Saulės užtemimas aplankė pietinę JK dalį, Prancūzijos šiaurę, Belgiją, Liuksemburgą, pietų Vokietiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Vengriją, Rumuniją. Tai buvo pirmas visiškas Saulės užtemimas Europoje nuo 1990 metų liepos 22 dienos.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad užtemimo išvakarėse Mėnulis Žemės atžvilgiu atsidurs perigėjuje – t. y. arčiausiai Žemės (tokia padėtis dar vadinama „supermėnuliu“, „superpilnatimi“). Kadangi per parą jis nutolti spės labai nedaug, tai reiškia, kad šįkart Mėnulis danguje bus didesnis, nei, tarkim, per apogėjų, tad kovo 20-osios užtemimą su nedidelėmis išlygomis galima vadinti „supermėnuliniu“ Saulės užtemimu – o gal net ir tiesiog „superužtemimu“.
Ką gi, atrodo, priešpaskutinio kovo penktadienio rytą pakelti akis į dangų tikrai rekomenduotina – tai bus reta proga pamatyti du stambiausius dangaus skliauto objektus vieną šalia kito. Kito tokio intensyvumo Saulės užtemimo Europoje nebebus daugiau kaip 10 metų.
